Vaikų ir jaunimo kino festivalis atsisveikina iki kito rudens

Sulig aštuntąja spalio diena baigiasi šeštasis Vilniaus tarptautinis vaikų ir jaunimo kino festivalis. Tradiciškai su bobų vasara sutampanti jaunąjai kartai skirtų filmų savaitė buvo ypač marga ne tik dėl spalvotų medžių lapų, bet ir dėl festivalio žiūrovų amžiaus įvairovės, skirtingų reakcijų ir emocijų, skirtingų komisijos nuomonių. Nuo spalio 1 iki 7 d. beveik 2500 jaunųjų žiūrovų būrėsi kino teatruose „Skalvija“ bei „Pasaka“, kur per septynias dienas buvo parodyta daugiau nei 30 įvairaus žanro filmų iš viso pasaulio ir visi jie vienaip ar kitaip kalbėjo ta pačia tema – apie drąsą būti savimi. Kaip ir kasmet, žiūrovai buvo kviečiami tapti kino žinovais ir komentuoti, klausti, aptarti, dalintis bei rinkti geriausią ekrano istoriją

Išaugę animaciją pasirinko „Krokodilus“

Šių metų žiūrovų ir komisijos favoritais tapo rimti, provokuojantys filmai. Aktorės Aldonos Vilutytės moderuojami 9–12 m. kino kritikai geriausiu filmu išrinko vokiečių juostą „Krokodilai“ (rež. Christian Ditter, 2009). Anot Aldonos Vilutytės, vaikams pasirodė svarbus savęs atpažinimo momentas. „Tokio amžiaus vaikų nepaperka Indijos spalvos ir šokiai, jie jaučiasi išaugę animaciją, taigi filmuose vaikai ieško savęs. O „Krokodilai“ kaip tik ir buvo toks filmas: gatvės gyvenimas, draugų gaujos, patyčios ir draugystė – visa tai kiekvienam dvylikmečiui puikiai žinoma ir suprantama“. Filmas, sukurtas pagal Vokietijoje be galo mėgstamą romaną jaunimui ir suaugusiesiems, pasakojo istoriją apie draugų trokštantį turėti berniuką Kajų, kurio dėl jo išskirtinumo prie savų nepriima šauniausi rajono vaikai. Tačiau ilgainiui jie įsitikina, jog „nevykėlis“ Kajus yra tikras lobis. Filmas linkėjo visiems vaikams atrasti lobį kitame žmoguje ir, žinoma, savyje. Panašu, kad jaunieji festivalio žiūrovai moka ieškoti.

Ieškant gilios minties – į „Kitą krantą“

Vyresnieji, 12–14 m. kritikai aptarė filmus kartu su aktoriumi Mariumi Jampolskiu ir išrinko žiūroviškiausią filmą „Kitas Krantas“ (rež. George Ovashvili, Gruzija, Kazachstanas, 2009). Komisijoje diskutavę vaikai tvirtino, kad geras filmas būtinai turi ko nors pamokyti, turi turėti „gilią mintį“. Anot aktoriaus M. Jampolskio, „Kitas krantas“ – aktualus, įtaigus filmas apie tokį patį vaiką, kaip kiekvienas iš mūsų, tik kitoje vietoje, kitu laiku. Trylikmečiui Tedui su mama teko karo pabėgėlių dalia. Berniukas sunkiai dirba, kad pragyventų, kol vieną dieną nusprendžia grįžti atgal į „karo šalį“, pas savo tėtį. Kelionė namo tampa kelione į save. „Kai po seanso išeini iš salės ir neturi, ką pasakyti, tada supranti, kas yra geras filmas“, – vieną iš svarbiausių laimėjusio filmo kriterijų įvardijo aktorius M. Jampolskis.

Vyriausioji festivalio komisija globojama „G&G sindikato“ nario Gabrieliaus Liaudansko-Svaro savo favoritu išrinko švedų juostą „Sebė“ (Režisierius Babak Najafi, 2010). Penkiolikmečiams komisijos nariams vienmetis filmo herojus Sebė pasirodė labai suprantamas ir tikras. Žinoma rasti paralelių tarp savęs ir Sebės, gyvenančio kartu su išgerinėjančia motina gyvena mažame bute ir kenčiančio bendraklasių priekabiavimus – gal būt nėra sunku. Tačiau jaunuolius labiausiai žavėjo būdas, kaip herojus sprendžia šią problemą. Sebė keliauja į metalo laužo aikštelę ir iš nereikalingų daiktų konstruoja įvairius prietaisus. Per kūrybingumą, negatyvios energijos nukreipimą į kuriančią jėgą, taip išsikovojant sau vietą po saule – štai kur pavyzdys. Ši juosta neliko nepastebėta ir 2010 m. Berlyno tarptautinio kino festivalyje jaunimui skirtoje “Generation” programoje, kur pelnė geriausio debiutinio filmo nominaciją.

Paklausti kokiais kriterijais vadovavosi rinkdami geriausią juostą komisijos nariai sutartinai atsakė, jog pagal tai, kaip filmo vertybės atitiko jų vertybes ir pagal tai, kaip režisierius sugebėjo atskleisti pagrindinę mintį. „Kartais būdavo, kad po filmo diskutuodavome po kelias valandas ir negalėdavome įvardinti pagrindinės minties, tuomet darydavome išvadą, kad režiseriaus užduotis buvo įvykdyta ne iki galo. Išmokome nagrinėti idėją, emocijos “patinka – nepatinka” peraugo į tikrą analizę. Tokie dalykai praplečia akiratį“, – reziumuoja paauglių komisijos nariai. „Festivalis ir jo tema mums labai „pakeliui“, nes dabar toks amžiaus tarpsnis, kai reikia daryti sprendimus ir būti savimi“. Apie ką gi jaunimas kurtų savo filmą? „Apie tikrumą. Nerodytume bjauriosios paauglystės pusės – kiek galima? Trys filmai iš šešių, kurie nepatiko – tai filmai, kurie parodė nekokį suaugusiųjų požiūrį į paauglius. Tarsi patys nebuvo paaugliais…Užteks tai akcentuoti! Kurtume apie nuoširdumą, draugystę, stantykius, pirmąją meilę ”.

Festivalio rengėja Lina Užkuraitytė tikisi, jog kitą rugsėjį vyksiantis septintasis tarptautinis vaikų ir jaunimo festivalis augančiai kartai vėl sugebės pateikti temų mąstymui bei iššūkių gyvenimui.