Šis pavasaris Panevėžyje išsprogdins ne tik pumpurus, bet ir naują reiškinį - neformalų kino aistruolių sambūrį. Pastogė jau yra - tai kino centras „Garsas“, daugelį metų plečiantis kino meno suvokimo ribas, puoselėjantis nestandartinių filmų rodymo tradiciją. Jeigu jums pabodo jau nuo pirmo kadro nuspėjamas, nepaliekantis erdvės minčiai, smogiantis vaizdų kaita, bet ne įtaiga, klišių traškučiais nubarstytas kinas, atverkite duris į klubą „Veidrodžio ložė“. Čia lauks ne tik provokuojami šiuolaikinių režisierių darbai, kino meistrų ir talentingų aktorių retrospektyva, bet ir galimybė iš naujo pažvelgti į auksinį kino fondą.
„Veidrodžio ložės“ vakaruose kinas liesis su kitomis meno rūšimis, o kartais jis tiesiog peržengs ekrano rėmus ir ... įžingsniuos į mūsų gyvenimą. Susėdę mėlynose „Garso“ ložėse kino aistruoliai galės iki užkimimo diskutuoti, pavyzdžiui, apie tai, kas giliau pažvelgė į žmogaus sielą - Andrejus Tarkovskis ar Ingmaras Bergmanas, ir kuo tango šokis panašus į meilės aktą. Nepaisant nuomonių skirtumo ir galbūt aštrios polemikos, visus vienys nepasotinamas kitokio, nebanalaus kino troškulys.
Pirmąjį kino vakarą „Veidrodžio ložėje“ - neeilinis susitikimas. Kino aistruoliams bus rodomas Peru režisierės Claudios Llosos filmas "Liūdesio pienas", dvelkiantis melancholija ir Lotynų Amerikos magiškojo realizmo kerais. Fausta, pagrindinė šio filmo herojė, serga paslaptinga liga, vadinama „Liūdesio pienu“. Merginos motina, kaip ir dauguma moterų jos kaime, buvo išprievartautos per karinį perversmą Peru devintajame dešimtmetyje. Gal motinos išgyvenimai dukrai buvo perduoti kūdikystėje su pienu ir žiauri lemtis įspaudė merginos veide ir sieloje savo ženklą – neišnykstantį liūdesį? Filmas 2009 metais Berlyno kino festivalyje apdovanotas „Auksiniu lokiu“.
Kino vakarą nuspalvins gyva muzika: gros Raimondas Januševičius (gitara) ir Vladas Špučys (smuikas). Diskusiją po filmo moderuos psichologė Vilma Skibiniauskaitė. Jūsų laukiame kovo 17 dieną, 17.30 valandą, kino centro „Garsas“, mažojoje salėje.
7.4
60%
72
