“Apgirtę nuo meilės”- labai gerai kritikų įvertinta komedija, o filmo režisierius Paul Thomas Anderson 2002 – ųjų Kanų kino festivalyje pripažintas geriausiu režisieriumi ir apdovanotas “Auksine palmės šakele”. Filmas taip pat pristatytas Toronto, Niujorko ir Berlyno kino festivaliams, nustebinęs visus pasaulio kritikus.
Kiekvienas žmogus gyvenime svajoja apie savo nepaprastą meilės istoriją, mylėti ir būti mylimu, turėti artimą žmogų. Tikriausia to paties norėjo ir mažos firmos savininkas Bari Egan, tačiau visame jo gyvenime dominuoja septynios seserys. Bari labai kenčia dėl savo “žaviųjų” sesučių nuolatinio kišimosi į jo gyvenimą. Tokių patyčių ir įžeidinėjimų dėka, jis praranda pasitikėjimą savimi, užsisklendžia ir gyvena vienišiaus gyvenimą, nesugebėdamas nieko įsimylėti ir pajusti gyvenimo pilnatvės.
Dėl tokio uždaro gyvenimo jis kartais patiria psichinių sutrikimų, kreipiasi į sekso telefono liniją, įsivelia į nemalonias situacijas.
Tačiau vieną dieną, pačiu netikėčiausiu momentu, jis sutinka moterį vardu Lena, kuri groja Filharmonijoje ir planuoja pabėgti į Havajus. Romantiška Bario kelionė prasideda po to, kai žavi mistiška dama įžengia į jo vienišą gyvenimą…
“Aš manau, kad Paul norėjo sukurti kažką gilaus, išaukštinto ir saldaus” – sakė JoAnne Sellar. “Tai buvo iššūkis sukurti kažką kitokio, daugiau klausantis intuicijos, žvelgiant kitokiu požiūriu, negu ankstesniuose mūsų filmuose” – kalbėjo Paul Thomas Anderson.
“Apgirtę nuo meilės” yra visiškai kitoks filmas, kuriame vaizduojama keista meilės istorija. Turtingas yra kiekvienas vaizdas ir garsas - tai aštru ir tai gelia. Ypatingą vietą užima muzika.
* * *
… kitu kampu
Perskaičius šio filmo pavadinimą atrodo, kad jis bus apie paauglių arba saldžios porelės gyvenimą ir meilės nuotykius, paremtus saldžia holivudine koncepcija, tačiau jau pirmi kadrai nubraukia šį spėjimą ir 2/3 filmo trukmės tenka spręsti kas yra bandoma parodyti šiuo filmu. Ir, tiesą pasakius, net ir pasibaigus filmui dar nebuvau tikras, kad viską supratau teisingai. O gal ir nebuvo ką suprasti? Filmo akcentai: pokalbis telefonu, meilė visai negražiai moteriai (aišku skonio reikalas), mėlynas kostiumas ir miniatiūrinis pianinas. Išvada – filmas apie nieką. Nenustebčiau, jei nepraėjus nei metams “apgirtę nuo meilės” parodys “Snobo kine”. Šis filmas atitinka visus tokio kino kriterijus: vyrauja chaosas, keistas siužetas, staigiai besikeičianti aplinka, veiksmas, aktoriai, tema, keista ir slegianti muzika. Vienintelis garsus komikas ir aktorius, kuris vaidina išties puikiai, neišgelbėja šio filmo ir reikia gerai pamąstyti ar verta jį žiūrėti.
/ Arūnas Puščius /