Uždraustos meilės vaisius sirpsta drąsioje ir intymioje dramoje, sukurtoje remiantis Nobelio premijos laureato Gabrielio García Márquezo („Meilė choleros metu“) romanu „Apie meilę ir kitus demonus“. Kolumbiečio bestseleris išleistas 1994-aisiais ir iki šiol godžiai skaitomas visame pasaulyje. To paties pavadinimo filmas – poetiškas kąsnelis akims – apie meilę, baimę ir religijos šaltakraujiškumą. Įtaigi juosta užburia žiūrovus ir nukelia juos į žiaurų kolonijinį laikotarpį neįvardintame Pietų Amerikos uostamiestyje, kuriame gyveno vyskupai ir kilmingieji, pripažinti mąstytojai ir inkvizitoriai, raupsuotieji ir piratai.
Trylikametės Siervos Marijos gyvenimą aukštyn kojomis apverčia pasiutusio šuns su žvaigžde kaktoje įkandimas. Kilmingoje šeimoje užaugusios mergaitės likimas susiklosto tragiškai, kai markizas de Kasalduero savo netikrą dukterį atiduoda vienuolių globai, o šios paskelbia ją apsėsta piktųjų dvasių. Apkaltinta ryšiais su šėtonu, inkvizicijos kalėjime atsidūrusi Sierva pradedama ruošti egzorcizmo apeigoms. Ją leidžiama lankyti tik jaunajam vyskupo patikėtiniui Tėvui Kajetanui Delaurai, kuris turi praktikos atlikinėti egzorcizmo seansus. Jauna mergaitė kaštoniniais plaukais 36-erių kunigo sieloje netikėtai pažadina užsislėpusią aistrą. Trylikametės sielą išgelbėti paskirtas dvasininkas pamažu nelaimingąją pamilsta ir naktimis pradeda lankytis jos celėje. Tarp šaltų vienuolyno sienų netikėtai įsiliepsnoja nežabota ir pragaištinga meilė, priversianti iš naujo permąstyti tikėjimo tradicijas ir pasinerti į beviltišką aistrą…
„Kino poezija“ – taip ritmingus filmo dialogus, beveik nedrumsčiamus muzikos, įvardija kino kritikai. Filme subtiliai atskleidžiamas atsainus vienuolių ir kunigų požiūris į žmogų kaip asmenybę ir nužmogėjusios religijos dogmos, laužančios gyvenimus, bet vis tiek nepajėgiančios sugniuždyti vidinio žmogaus užsispyrimo ir orumo.
76
88%
