“Ašikas Keribas” buvo sukurtas pagerbiant Azerbaidžano kultūrą – jos persiškąją ir turkiškąją atmainas. Kartu filmas – ir savotiška mozaika, sudėliota iš įvairių Kaukazo tautų kultųrū bei paveikta daugybės europietiškų bei azijietiškų įtakų. Pagrindinis herojus – keliaujantis poetas ir dainininkasAšik'as Kerib'as – universali asmenybė, kurio likime galima įžvelgti užuominų į paties Paradžanov'o, kūrusio įvairiose vietose ir kultūrose, likimą.
Interviu “Cahiers du cinema” apie filmo kūrimą Paradžanov kalbėjo taip: “Esu mistikas. Jei nematau scenos vizijose, jos nefilmuoju. Liepiu sau pamatyti atskiras scenas. Pavyzdžiui, šiandien turiu pamatyti tą ir tą sceną. Liepiu sau ir užmiegu. Iš ryto jau galiu rašyti. Kai prisieina skubėti, specialiai nusnūstu vidury dienos. Gal taip iš tikrųjų ir nemiegu. Tik nepagalvokit, kad užsiimu kokia nors genialia mistifikacija. Nelaimei visos scenos, kurias sau užduodu, būna nespalvotos (juokiasi). (…) Dabar kuriu filmą, kuris yra man pačiam visiškai netikėtas. Prilipinau prie jo “vaikų filmo” etiketę, tačiau tai melas. Už viso to yra Evangelija, tačiau ne ta, kuri skirta jaunuoliui Kristui, bet tikinčių islamu musulmonų Evangelija. Tai rytietiška pasaka, paprasta pasaka, kurią man vaikystėje padovanojo Lermontovas. Metamorfozės dėka ji tapo musulmonų Biblija, krikščionio skaitomu koranu, labai reikšmingu musulmonų kultūrai, ne nuotykių ir banditų antpuolių kultūra, tačiau paslapčiai tų musulmonų, kurie įkūrė Meką”.
7.6
36
57%
