XIX amžius, Danija. Dvi jau suaugusios seserys gyvena mažame izoliuotame kaime kartu su savo tėvu, gerbiamu vietinės, sektą primenančios, Protestantų bažnyčios šventiku. Nors abi seserys turi galimybes išvykti, jos nusprendžia likti su tėvu – tarnauti jam ir Bažnyčiai. Po kelerių metų pas juos atvyksta pabėgėlė iš Prancūzijos, vardu Babetė. Ji maldauja priimti ją, o už tai pasižada tvarkyti namus ir gaminti valgį. Po kiek laiko miršta tėvas. Seserys nusprendžia paminėti jo šimtąsias gimimo metines. Babetė čia įžvelgia dideles galimybes ir maldauja seserų leisti jai būti atsakingai už visos šventės maisto ruošą. Seserys, nors ir prisibijo (ką Babetė, katalikė iš užsienio, gali padaryti?), sutinka.
Filmas „Babetės puota“ 1988 metais pelnė „Oskarą“ kaip geriausias užsienio filmas.
