Filmas sudėliotas iš unikalių archyvinių kadrų, nufilmuotų per 1941-1944 m. Leningrado blokadą. Kasdienis civilių gyventojų ir karių gyvenimas rodomas be komentarų ir muzikos, panaudojant tik natūralius, kasdienį miesto gyvenimą lydinčius garsus, todėl žiūrovų nepalieka įspūdis, tarsi viskas būtų atsitikę vakar. Filmas rodo, kaip gyvybė Leningrade nyksta tarsi šagrenės oda, užleisdama erdvę mirčiai, jis teigia, kad kare nebūna nugalėtojų. Kare pralaimi visi.
Filmas 2006 m. apdovanotas Krokuvos tarptautinio kino festivalio Didžiuoju prizu, Jekaterinburgo atviro Rusijos nevaidybinio kino festivalio „Rossija“ (2006) prizu geriausiam pilno metražo dokumentiniam filmui, Sankt Peterburgo tarptautinio dokumentinių filmų festivalio „Message To Man“ prizu už geriausią garsą, pristatytas premijai „Lavr“ geriausio dokumentinio filmo kategorijoje.
