Skyrybų proceso metu šiitė Zeina išsiuntė savo sūnų Karimą pas seserį į mažą miestelį Libano pietuose. Po keleto dienų ten prasidėjo karas. Bet bombarduojamoje šalyje Zeina negali pasiekti to miestelio, tik krikščionis taksistas Tonis iš Beiruto sutinka jai padėti. Pasiekusi tikslą motina sužino, kad sesuo nužudyta, sūnus Karimas – pas prancūzų žurnalistus. Zeina pagaliau suvokia, kad religiniai skirtumai nieko verti, kai jos sūnaus gyvybė kabo ant plauko.
Filmas buvo kuriamas realiame fone: jis buvo nufilmuotas per 10 dienų, kai po paliaubų Izraelis ir Libanas vėl atnaujino karo veiksmus. Filme tik pagrindiniai veikėjai sukurti aktorių. Fone sprogstančios bombos – taip pat ne imitacija.
Filmas apdovanotas Žmogaus teisių prizu 2007 m. Venecijos kino festivalyje.