Filmo herojus yra Vilniaus Užupis. Prieš porą dešimtmečių tai buvo labiausiai apleistas rajonas, išsaugojęs visą senojo Vilniaus žavesį. Matelis užfiksavo tikrąją Užupio būseną – nykstančius žmonių tipus, amžių, stilių, griuvėsių, erdvių ir laikų chaosą, sukuriantį ypatingą Užupio atmosferą. Tai ir kaimas, kurio gyventojai pažįsta vieni kitus, ir mažas miestukas su savais ritualais, ir Miestas, kuriame didžioji istorija paliko savo pėdsakus. Kitas filmo herojus – mažutis žmogutis ausine kepure. Jis vaikšto po Užupį kaip po savo namus, viename jo sakinyje susilieja lietuvių, rusų, lenkų ir jidiš kalbų žodžiai. Tas keistas žmogus yra kaip Užupio dvasia – skurdi ir visiškai laisva.
Apdovanojimai
Pagrindinis prizas Tarptautiniame Oberhauzeno trumpametražių filmų festivalyje (1991) Prizas Tarptautiniame Baltijos šalių kino ir televizijos festivalyje Bornholme, Danija (1991) Specialusis prizas Pernu tarptautiniame dokumentinio ir antropologinio kino festivalyje (1991)
