Tai yra daugiausiai kantrybės ir pakantumo reikalaujantis "Kino pavasario" filmas, kuris šį išbandymą išlaikiusiems žiūrovams atsidėkos neišdildomais prisiminimais. Filmo pasaulinė premjera įvyko 2006-ųjų Kanų festivalio konkursinėje programoje.
155 minučių trukmės filmas primena vaidybinio kino ir dokumentikos hibridą, nes jokios patirties neturintys neprofesionalūs aktoriai vaidina patys save pagal režisieriaus parašytą scenarijų. Režisieriaus Pedro Costos kamera seka neturtingus ir skurdžius Lisabonos gyventojus, kurie per prievartą buvo iškeldinti iš sugriauto rajono Fontainhas į gerokai nuo miesto centro nutolusį pigių namų kompleksą. Pagrindinis herojus Ventura yra benamis klajoklis, priverstinio iškeldinimo auka ir nepaprastai nuoširdus žmogus, kuris keliauja aplink miestą, aplanko mylimus žmones ir labiausiai patinkančias vietas.
Po trisdešimties metų santuokos Venturos žmona Klotildė nusprendžia palikti vyrą. Likęs visiškai vienas, vyras skiria visą energiją savo "vaikams" - jaunesniems benamiams ir lyg rūpestingas tėvas stengiasi surasti jiems naują pastogę. Ventura aplanko seną pažįstamą Vandą, kuriai neseniai pavyko atsikratyti priklausomybės heroinui, ir kantriai klausosi jos ilgų monologų apie gyvenimo prasmę. Ventura užsuka į garsųjį Lisabonos muziejų ir mėgaujasi meno kūrinių grožiu, bet svajingą momentą sugriauna apsaugos darbuotojas, paprašęs išeiti dėl nuo jo sklindančio nemalonaus kvapo. Nepaisydamas vargingo gyvenimo, Ventura visuomet dėvi kostiumą ir taip tyliai pabrėžia savo kilnumą.
Pedro Costa visuomet norėjo dirbti kartu su benamiu Ventura, kurio 34-eri gyvenimo metai prabėgo sugriautame Lisabonos rajone. Nuoširdumu garsėjantis paprastas vyras pakvietė į filmavimą savo draugus ir likimo brolius. Kiekvienas iš jų atsinešė daug asmeninių prisiminimų, kuriuos režisierius stengėsi įpinti į scenarijų. Filmavimo darbai kartu su alinančiomis repeticijomis ir tų pačių scenų kartojimais užtruko net 15 mėnesių, o per tą laiką Pedro Costa spėjo užpildyti 320 vienos valandos kasečių.
7.1
57
50%
