Canas (Tamer Yigit) - smulkus Berlyno Šionebergo rajono narkotikų prekeivis. Jis kankinasi dėl skurdaus gyvenimo ir Jeil (Idil Uner), savo trejų metukų dukrelės motinos, priekaištų. Kvartalo dilerių bosas Hasanas (Hussi Kutlucan) vis žada Canui, kad neužilgo šis galės vadovauti vienam barui. Tačiau be pažadų daugiau nieko neįvyksta ir Hasanas ima įtarinėti Caną, kad šis dirba policijos šnipu. Kai Caną palieka Jeil ir jo akyse nušaunamas Hasanas, žlunga Cano geresnio gyvenimo viltys. Jis bando dirbti legalų darbą, bet darbas pagalbiniu virtuvės darbininku pasirodo toks žeminantis, jog netrukus vaikinas vėl atsiduria gatvėje...
Sukrečiančiai nuosekliai Cano istorija vystosi iki savo beviltiškos pabaigos. Šiame filme nėra nei aukų, nei nusikaltėlių, visi jo veikėjai - priklausomybės ir nepasitikėjimo sistemos dalys. Režisierių domina ne socialinis veikėjų sluoksnis, o "dvasinė būsena, kurią tas sluoksnis sukelia". Todėl visi Th. Arslano filmai, o ypač "Dileris", peržengia socialinio pasakojimo ribas ir tampa filosofiniais apmąstymais apie fatališką būseną tarp svetimumo jausmo ir sugebėjimo prisitaikyti. Dauguma filmo aktorių yra mėgėjai, o tai, kad kai kurie iš jų muzikai, įtakoja filmo ritmą ir struktūrą.