Daugybę svarių apdovanojimų iškovojęs brazilų dokumentalistas Jose Padilha ("Autobusas Nr. 174") pirmą kartą ryžosi sukurti vaidybinį filmą ir drąsiai iškėlė į viešumą aktualią kontroversinę temą. Žiauriomis smurtinės scenomis užkrautas veiksmo trileris meta rimtą korupcijos šešėlį ant nusikalstamais metodais dirbančios Brazilijos policijos. Sukrečiančiame ir provokuojančiame filme rodoma atskleidžiami Brazilijos valdžios ir aukščiausius postus užimančių pareigūnų nusikaltimai tikrai įvyko 1997 metais.
Pagal pradinį sumanymą režisierius ketino sukurti dokumentinį filmą, intensyviai ruošėsi 2 metus, atsakingai rinko reikalingą medžiagą, susitikinėjo su elitiniame policijos būryje dirbusiais pareigūnais ir juos pažįstančiais asmenimis. Tik žymiai vėliau buvo nuspręsta parašyti scenarijų veiksmo trileriui, nes Jose Padilha pageidavo, kad šią skandalingą istoriją pamatytų kuo daugiau žmonių visame pasaulyje. Jis nepuoselėjo vilčių ką nors pakeisti, bet nuoširdžiai tikėjosi paskatinti žmones galvoti ir suprasti, kaip iš tiesų gyvena brazilai.
Kadangi Jose Padilha specializuojasi dokumentikoje, tai vaidybiniame kine siekė preciziško tikslumo, muštravo aktorius ir stengėsi į scenarijų įpinti kuo daugiau faktų apie Brazilijos policijos veiksmus prieš Romos popiežiaus Jono Pauliaus II-ojo vizitą į Rio de Žaneirą. Norėdami užtikrinti ramybę Katalikų bažnyčios vadovui ir išvengti pasikėsinimo į jo gyvybę tikimybės, Brazilijos politikai priėmė kontroversinį sprendimą išžudyti pavojų ir grėsmę keliančius padugnes, ginklų kontrobandininkus, narkotikų prekeivius bei kitokio plauko nusikaltėlius sostinės favelose, kur daugiausiai gyvena neturtingi žmonės.
Apie įspūdingai nufilmuoto ir brutualaus filmo artėjančią premjerą sužinojusi Brazilijos vyriausybė visais įmanomais ir nelegaliais metodais mėgino uždrausti seansus šalies kino teatruose. Taip dar nepasirodęs veiksmo trileris buvo apgaubtas neregėtu ažiotažu, kuris pavirto fenomenaliu piratinių DVD kopijų platinimu ir rekordiniais bilietų pardavimais. Likus 3 mėnesiams iki premjeros iš kopijas subtitravusios įmonės buvo pavogta vienintelė DVD kopija, kurią piratai taip plačiai padaugino, kad filmą po 5 JAV dolerius nusipirko ir nelegaliai pažiūrėjo apie 11,5 mln. žmonių. Prodiuseriams vis tiek pavyko kompensuoti prarastas pajamas, kai šalies kino teatrai pardavė 2,1 mln. bilietų, o filmo platinimo teisėmis susidomėjo įtakingasis prodiuseris Harvey Weinsteinas.
Nors režisierius nepagailėjo efektingų susišaudymų, gaudynių ir muštynių scenų, filme ypač jaučiamas galingas politinis ir socialinis užtaisas. Būtent šis aspektas padarė įspūdį Berlyno kino festivalio atrankos komisijai, kuri delegavo "Elitinį būrį" į pagrindinį konkursą, o žiuri komisijai vadovavęs režisierius Constantinas Costa-Gavrasas netikėtai įteikė Jose Padilhai garbingiausią "Auksinio lokio" apdovanojimą. Įdomu ir tai, kad Vokietijoje triumfavusį filmą gan aršiai užsipuolė vietinė spauda, o vieno laikraščio žurnalistai išvadino brazilų režisierių fašistu ir apkaltino jį brutualaus smurto propagavimu.
7 giminingi filmai: "Dievo miestas", "Vyrų miestas", "Narkotikų kelias", "Majamio policija", "Neliečiamieji", "Infiltruoti", "Pasiutę šunys".
4.9
90%
73
