Filmą sudaro trys dalys: "Sutvėrimas", "Rojus" ir "Aukso amžius". Pirmojoje dalyje statiškais kadrais rodomi dykumų vaizdai ir pasakojamas Gvatemalos indėnų mitas apie pasaulio sukūrimą. "Rojuje" toliau rodomi dykumų vaizdai, tačiau dabar jie - su žvėrių palaikais, automobilių ir lėktuvų nuolaužomis. Šiuos vaizdus lydi siurrealistinių eilėraščių citatos. Mergaitė, užsikabinusi ant kaklo plerpiantį tranzistorių, veda aklą žmogų kameros link. Varanų tyrinėtojas pasakoja apie driežų gyvenimą. "Aukso amžius" prasideda pigios užeigos scena, kurioje vyras ir moteris bando dainuoti vieną Pietų Amerikos dainą. Keistai apsirengę žmonės beviltiškai bando iškopti iš kraterių. Naras lipa į baseiną, kuriame plaukioja vėžlys.
”Fata Morgana” – tai filmas, kurio neįmanoma priskirti vienai ar kitai kategorijai. Jis nepasakoja jokios istorijos, tai nėra ir vaidybinis filmas, nepaisant keletas inscenizuotų scenų, jis taip pat nėra dokumentinis filmas, nors jame ir panaudota nemažai nufilmuotos medžiagos iš kelionių į Sacharą ir Rytų bei Vakarų Afriką.
”Fata Morgana” – tai eksperimentinis ir labai subjektyvus vaizdų, muzikos ir tekstų koliažas, kuris visų pirma sulauks avangardistiniu kinu arba W.Herzogo kūryba besidominčio žiūrovo susidomėjimo.
Viename interviu W.Herzogas sakė, kad gamtovaizdžiai yra pagrindinė visų jo filmų sudėtinė dalis ir naujo projekto idėja beveik visada kyla pamačius tam tikrą kraštovaizdį.
Kurdamas filmą ”Fata Morgana”, W.Herzogas žengė dar vieną žingsnį toliau, nes šiame filme gamta - dominuojantis ir vienintelis subjektas. Filmas ”Fata Morgana” – tai filmas apie gamtą ir jos sunaikinimą civilizacija, apie sukūrimą ir žlugimą. Jis pradedamas nuostabiais dykumų, kopų, dangaus ir debesų vaizdais. Tik tada pamatome žmogiškojo gyvenimo pėdsakus.
Iš pradžių gali pasirodyti, kad šie įspūdingi vaizdai – tai tarsi kaltinimas tamsiosioms civilizacijos pusėms, ir kad tam yra skirtas šitas filmas. Tačiau W.Herzogas nėra dokumentininkas, jis nepraneša jokių faktų, neskelbia jokios statistikos. Jis labiau pasitiki kino kalbos galia - vaizdų, kalbos ir muzikos sąskambių galia. Keliantis baimę, bet kartu keistai gražus sukūrimo mitas susilieja su laisvai judančios kameros fiksuotais vaizdais į vieningą visumą, artimą ”transo” būsenai. Tai W.Herzogui gerai pavyksta, nes jis montuodamas nesistengia suteikti papildomų prasmių.
(H.-G. Kellner, sutrumpinta)
66
