Tai filmas apie Šėtoną. Apie jo galią apgaudinėti ir manipuliuoti žmonėmis. Apie jo stulbinantį sugebėjimą įteigti, kad jo nėra. Tačiau Šėtonas yra… Jis - arčiau, nei jūs galvojate. Už televizoriaus ekrano…
Daugiau nei keturiasdešimt metų ponas Vagneris sunkiai dirbo. Jis… žudė žmones. Daugiau nei keturiasdešimt metų jis didžiavosi savo darbu, kaip ir kiekvienas tikras savo amato meistras. Savitas garbės kodeksas buvo neatsiejama pono Vagnerio darbo dalis.
Taip buvo vakar.
Šiandien - profesionalių žudikų prisiveisė devynios galybės. Televizija tapo kolektyviniu “kaifu”, grėsmingu narkotiku, prie kurio pripranta vis daugiau žmonių, nesuvokiančių jo keliamo pavojaus.
Kai Vagneris susipažįsta su dvidešimtmečiu Maksu, senasis galvažudys patiki, jog rado sau pamainą. Tačiau ne kiekvienam skirta tapti profesionaliu žudiku. Po truputį pradeda aiškėti, jog Maksas - ne tas, kurio ieškojo ponas Vagneris. Jis - per daug nekantrus, per daug sentimentalus, per daug pažeidžiamas. Galbūt keturiolikmetis Karimas, užaugęs žiauriose gatvėse, bus tinkamas kandidatas?
Matėte “Leoną”? Ir jums patiko “Purpurinės upės”? Taip, visi šie trys filmai kažkuo panašūs.