Kuklaus biudžeto airiškas filmas neveltui daugelyje informacijos šaltiniu yra vadinamas svarbiausiu ir netikėčiausiu 2007-ųjų kino sezono atradimu. Vienišumo problemą šiuolaikiniame pasaulyje atskleidžianti režisieriaus Lenny Abrahamssono drama pavergė 2007-ųjų Kanų festivalio paralelinės ne konkursinės programos "Dvi režisierių savaitės" žiūrovus ir vertintojus. Prancūzijos Rivjeroje kūrinys buvo apdovanotas keliais neoficialiais prizais ir susikrovė solidų teigiamų atsiliepimų bagažą, kuris atvėrė duris į kitus prestižinius kino festivalius Toronte, Pusane, Londone, Atėnuose, San Paule ir t.t.
Mažame Airijos provincijos miestelyje gyvena Džosis. Vyriškis jaučiasi žiauriai vienišas ir niekam nereikalingas, bet kiekvieną rytą atsibunda su nauja viltimi ir stengiasi susiorganizuoti linksmą dieną. Jis dirba benzino degalinėje ir yra įsirengęs namus šalia esančiame garaže. Džosis neturi draugų, nes vietiniai kaimynai laiko jį protiškai atsilikusiu žmogumi arba tiesiog idiotu. Laimės supratimas vyriškiui susideda iš malonių smulkmenų, todėl jis mėgina padaryti įspūdį kitiems nuoširdžiu gerumu, nuolatine šypsena ir užkrečiančiu optimizmu. Turėdamas laisvo laiko Džosis užsuka pas netoliese besiganantį arklį ir pavaišina jį obuoliu. Vieną dieną garaže įsidarbina 15-metis Donas, kuris moka išklausyti ir nemato problemų palaikyti kompaniją vienišiui prie skardinės alaus. Taip prasideda lemtinga vasara, kai Džosio gyvenimas kardinaliai pasikeis.
Didžiausią filmo naštą ant pečių savanoriškai užsikrauna Pattas Shorttas, kuriam pavyko sužibėti išskirtinės prabos vaidmenimi. Airijos televizijoje dažniausiai dirbantis aktorius turi populiaraus ir gerbiamo komiko reputaciją. Neeiliniai įgūdžiai ir teatro scenoje sukaupta patirtis pasitarnauja tragikomiškam pasirodymui, nes jauno režisieriaus meistriškai kontroliuojamas ritmas iš juodo humoro zonos sistemingai artėja link neišvengiamos tragedijos. Minimalistinis kūrinio stilius efektingai pasiteisina ir leidžia suprasti, kad Lenny Abrahassonas įkvėpimo sėmėsi iš amerikiečių nepriklausomo kino pionieriaus Jimo Jarmuscho.
Optimistiškas ir jaudinantis filmas yra užpildytas tyliais ir poetiškais momentais, kurie peršasi lyginami su nebyliuoju kinu. Būtent jie taikliausiai atspindi charizmatiškojo pagrindinio herojaus didelę širdį ir skausmo kupiną sielą. Pattas Shorttas suvaidintas naivusis Džosis yra lyg liūdnojo vaizdo riteris, išsiruošęs į svarbiausią gyvenimo kelionę, desperatiškai trokštantis surasti bent mažą trupinėlį meilės ir išsklaidyti žmonių abejingumą.
6.4
65%
94
