Prancūzijoje gyvenantis rumunų kilmės režisierius Radu Maihaileanu savo filme atskleidžia mažai kam žinomus ir labai retai nagrinėtus šiuolaikinės istorijos faktus. 1984-siais JAV ir Izraelio vyriausybių bendru sutarimu buvo pradėta operacija kodiniu pavadinimu "Mozė", kurios pagrindiniai tikslai buvo transportuoti Etiopijos žydus (falašus) į Izraelį, suteikti pilietybę, surasti gyvenamąją vietą ir garantuoti galimybę mokytis bei dirbti.
Tūkstančiai afrikiečių iš įvairių skurdžių juodojo žemyno valstybių bazuojasi pabėgėlių stovykloje Sudane. Mirtinai serganti, bet katalikų tikėjimą išpažįstanti moteris ryžtasi išgelbėti savo mažąjį sūnų nuo bado ir užtikrinti jam geresnę ateitį. Ji pameluoja pareigūnams, kad Solomanas yra Etiopijos žydas. 9-erių metų berniukas išskrenda į Tel Avivą, gauna naują vardą Šlomo, pradeda mokytis Hebrajų kalbos ir patenka į prancūzų kilmės žydų šeimą. Tačiau visą laiką jis privalo slėpti tikrąją savo kilmę ir apsimetinėti žydu. Tikrosios mamos ilgesys, radikalūs dviejų kultūrų skirtumai ir rasinės diskriminacijos išpuoliai dar labiau apsunkina adaptacijos procesą.
Tai yra labai emocingas, jausmingas ir provokuojantis filmas apie kultūrą, asmenybės paieškas ir bandymą pritapti svetimoje visuomenėje. Tikroviškumo kūriniui prideda asmeninė režisieriaus patirtis, nes 1980-siais jam teko visiems laikams palikti gimtąją Rumuniją dėl diktatoriško prezidento Ceausescu rėžimo ir pritapti prie visiškai naujo gyvenimo Prancūzijoje. 2005-ųjų Berlyno kino festivalyje šis filmas iškovojo programos "Panorama" žiurovų simpatijų prizą ir Ekumeninės žiuri premiją. Toronto, Šanchajaus, Londono, Honkongo, Varšuvos ir kitų kino forumų žiūrovai kūrinį sutartinai pavadino šedevru, o Kopenhagos festivalyje jis buvo pripažintas geriausiu filmu ir pagrindinio prizo "Auksinės gulbės" laureatu.
7.1
86%
72
