Pagal 1717 m. Bunraku teatrui parašytą Monzaemono Chikamatsu pjesę sukurtas filmas. Tai samurajų drama, kurios herojus Gonza atlieka prievolę šalies sostinėje Edo: provincijos samurajai čia turi praleisti kas antrus metus, tik taip šogunas gali kontroliuoti jų veiksmus ir išvengti klanų kovų. Tačiau taika ir ramybė neigiamai veikia samurajus. Gonza tampa savo draugo pavydo auka, jis neteisingai apkaltinamas turėjęs meilės ryšį su ištekėjusia moterimi. Atsitiktiniai meilužiai Gonza ir Osai turi bėgti iš miesto. Jiems ant kulnų nuolat lipa persekiotojai –giminaičiai, privalantys krauju nuplauti giminės gėdą.
* * *
Bunraku – vienas iš trijų (kartu su Kabuki ir No) klasikinių japonų teatro žanrų. Bunraku istorija prasidėjo XVI a., jo populiarumo apogėjus tenka XVII a. pabaigai. Bunraku dramatizmas remiasi idealiu trijų elementų –lėlių, pasakojimo ir muzikos sinchronizmu. Kiekvienos lėlės judesį kartu valdo trys vyrai, lėlės yra maždaug metro aukščio, sveria nuo 5 iki 20 kg, jos yra padarytos iš medžio. Preciziškai nušlifuoti visų trijų lėlininkų judesiai sukuria gyvybės iliuziją. Lėlininkai turi laikytis geležinių taisyklių, nė vienas negali veikti savarankiškai. Jie kartu su lėlėmis pasirodo scenoje ir yra matomi žiūrovų. Pagrindinis marionečių valdytojas dažniausiai būna atviru veidu, kiti du yra “nematomi”ir dėvi juodus gobtuvus, pabrėžiančius, kad pagrindinis herojus yra lėlė.
Scenos dešinėje sėdi pasakotojas (tayu), kuris deklamuoja epišką tekstą (joruri). Jis taip pat komentuoja siužetą bei įgarsina lėles: vyrus, moteris ir vaikus. Skiriamasis Bunraku ženklas yra gausūs monologai. Muzikinį foną kuria senovinis trijų stygų instrumentas (shamisen).
Monzaemon Chikamatsu (1653 –1724)
Chikamatsu – vienas garsiausių japonų dramaturgų, pramintas japonų Shakespeare’u. Jis buvo pirmasis japonų dramaturgas profesionalas. Jaunystėje būsimas kūrėjas patyrė skurdą ir pažeminimą. Jis buvo ir samurajus, ir budistų vienuolis. Dauguma jo pjesių pasakoja apie samurajus. Jis pirmasis Japonijoje pardėjo rašyti kelių veiksmų dramas, atvedė į sceną naujus personažus – buržuazijos atstovus, nes rieš tai japonų teatre buvo pasakojama tik apie feodalų ir kurtizanių nuotykius. Antra svarbi jo kūrybos kryptis buvo istorinės dramos.Gausus dramaturgo palikimas iki šiol domina režisierius. Jo kūrinius yra ekranizavę didieji japonų režisieriai Kenji Mizoguchi, Tadashi Imai, Tomu Uchida, Kunio Watanabe, Masahiro Shinoda. Pasak “Ietininko Gonzos “režisieriaus Masahiro Shinodos, Chikamatsu ”pirmasis įrodė, kad realybę geriausiai galima atskleisti susikaupus ties plonyte linija, skiriančia fantaziją ir tikrovę”.
8.9
79
97%
