Sukurtas pagal populiarų prancūzų romaną „Ilgos sužadėtuvės“, filmas nukelia į Prancūziją, į I-o Pasaulinio karo pabaigą. Tai nuostabi dviejų jaunų įsimylėjėlių, Matildos ir Manecho, istorija.
Dar visai jaunučiai sužadėtiniai Matilda ir Manechas buvo priversti isšsiskirti tuomet, kai Manechas buvo pašauktas kovoti prancūzų fronto linijose. Praėjus kiek laiko, Matildą pasiekia gandai, kad jos sužadėtiniui ir dar keturiems kareiviams buvo paskirta mirties bausmė po to, kai jie bandė pabėgti iš apkasų. Atsisakydama patikėti, kad jos mylimasis mirė, Matilda leidžiasi į nepaprastą kelionę, kad pati sužinotų tiesą.
Nė sekundei nepaliaujanti tikėti, jaudinanti, o kartais šiek tiek komiška Matilda atskleidžia netikėtas ir itin paslaptingas Manecho ir keturių kareivių žūties aplinkybes.
Praskleidus paslapties šydą pasirodo, jog Matildos sužadėtinis Manechas yra vienas iš penkių prancūzų kareivių, kurie, kaip pasakojama, buvo prakeikti ir nubausti ypatinga bausme. Karo lauko teismas jų nepakorė, bet išvarė i niekeno žemę, kad jie beginkliai žūtų nuo atviros priešų ugnies. Ir jie tikriausiai žuvo. O gal vis dėlto ne? Nenuilstančios Matildos paieškos leidžia mums pažinti ne tik nenugalimą meilės jėgą, bet ir žmogiškos prigimties paslaptis bei karo absurdiškumą.
„Man labai patinka Matildos ryžtingumas. Kuo daugiau žmonės jai sako, kad Manecho paieškos yra beviltiškos, tuo labiau ji tiki savimi ir dar ryžtingiau tęsia savo kelionę. Štai nuostabi citata iš knygos: „Ji sako sau, kad jei siūlas jos neatves pas Manecha, tebūnie, bet tuomet ji galės ramiai pasikarti“. Viso filmavimo metu šią citatą nešiojau širdyje. Ji veikdavo man nuotaiką, įkvėpdavo rimtį ir net vienatvės poreikį. Be jokios abejonės, tai pirmas kartas, kai mano personažas taip veikiė mano pačios nuotaikas ir elgesį.“ AUDREY TAUTOU
7.2
68
84%
