“Intymus dienoraštis“ - nepaprasto grožio filmas, primenantis sudėtingą darbą. Jame menas ir meilė, gyvenimas ir mirtis.
1970 - ieji metai, Kioto miestas Japonijoje. Jaunas japonas rūpestingai ir meiliai piešia hieroglifus ant savo mažos dukrytės veidelio. Slenka metai, mažoji Nagiko tampa žavia moterimi, dirba manekene, traukia daugelio vyrų dėmesį. Ir negali pamiršti savo gimimo dienos, kai tėvas linkėjimus švelniai nupiešė ant jos veido, kuris dar jaučia šilkinio teptuko prisilietimą. Kaligrafija tampa Nagiko aistra, jos mylimieji rašo meilės laiškus teptuku ant jos kūno, mergina jaučia žodžius, parašytus ant jos odos. Susipažinusi su jaunu anglu, Nagiko jį pamilsta ir nori ant jo kūno rašyti dienoraščius pati…
Anglas Peter Greenaway’us - vienas iš įdomiausių šiuolaikinio kino meistrų, nenuilstantis išraiškos formų ieškotojas ir eksperimentatorius. Kinas režisieriui yra ne koks nors langas į pasaulį, o “mažas spektaklis, tamsoje veikiantis žiūrovą garsais ir vaizdais“. P.Greenaway’us niekada nebuvo ir nebus meno “masėms“ kūrėjas. Jo filmuose nėra aiškaus siužeto, jis nepasakoja istorijų, o jeigu ir pasakoja, tai tos istorijos būna stilizuotos, be įprastinių kompozicijos elementų ir psichologinės motyvacijos. Jis mėgsta paradoksus, žodžių ir sąvokų žaismą, labai ramiai pateikia pačius neįtikinamiausius dalykus.
P. Greenaway’us - dailininkas, todėl vienas svarbiausių jo kūrybos bruožų yra vizualinė išraiška, menininkas rūpestingai sudėlioja kadrą kaip paveikslą, kurį reikia ne tik pamatyti, bet žiūrėti ir tyrinėti.
