Premjera 1974 m. gegužės 02 d.
Nerodomas kino teatruose
Kino mėgėjų įvertinimas
N/A

Siužetas

1974-aisiais, Portugalijos revoliucijos metais, sukurtas trumpametražis dokumentinis filmas „Jaime" sukėlė revoliuciją to meto Portugalijos kine bei tapo dar vienu poeto, menininko ir kino kūrėjo António Reiso šedevru. „Jaime" - poema apie vienatvę ir kančią - vaizduoja psichiatrinėje ligoninėje izoliuoto žmogaus gyvenimą ir kūrybą. Nors ir gali pasirodyti, kad peizažai šiame filme atlieka pagrindinį vaidmenį, tai istorija apie Jaime Fernandezą, paranoidine šizofrenija sergantį vyrą, nuo 38 metų amžiaus iki pat mirties praleidusį psichiatrinėje ligoninėje.

Originalo kalba
Portugalų / Portuguese (PT)
Filmo trukmė
35 min.
Jaime Fernandes Himself
Evangelina Gil Delgado Herself
Antonio Reis
Režisieriai
António Reis

Filmo informacija

Išleidimo data
1974 m. gegužės 02 d.
Kilmės šalys
Portugalija
Įmonės sukūrusios filmą
Centro Português de Cinema (CPC)
Bendras įvertinimas
N/A

Šventoji Mergaitė

La niña santa

Šešiolikmetė Amalia siekia išgelbėti prie jos priekabiavusio gydytojo sielą.Amalija – giliai tikinti ir savo tikėjimą puoselėjanti paauglė, kuri išgyvena bundantį seksualumą. Šios dvi tarsi nesuderinamos jos gyvenimo aistros susilieja, kai vizituojantis gydytojas Jano prisidengia žmonių minia, kad nederamai priartėtų prie merginos. Ji atstumia jį, tačiau viduje ima degti kažkas labai stipraus. Amalija įtiki, kad Dievas jai davė misiją išgelbėti gydytoją nuo tokio elgesio. Ji ima persekioti vyrą nejučia tapdama pačia neįprasčiausia vojeriste. N-18Filmas ispanų kalba su lietuviškais ir angliškais subtitrais.In Spanish with Lithuanian and English subtitles.Retrospektyva pristato vienos ryškiausių pasaulio šiuolaikinio kino kūrėjų žvilgsnį į savo šalį – Argentiną. Lucrecia Martel šiemet pristatė dar tik penktąjį savo ilgo metro filmą, tačiau jos kūryba yra tapusi šiuolaikinio kino klasika. Apie jos kūrybą parašyta ne viena knyga, o retrospektyvos reguliariai rengiamos pačiose įtakingiausiose pasaulio meno ir kino institucijose. Bene garsiausios Pietų Amerikos moters režisierės filmai įsimena įtaigia atmosfera – tai hipnotiškos jutiminės erdvės, kuriose tvyro nerimastinga įtampa tarp šeimos narių ir socialinių sluoksnių. Visa Martel kūryba pasižymi aštria kritine mintimi apie Argentinos praeitį ir dabartinės visuomenės būklę, kuriai perteikti ji neretai pasitelkia kandų humorą. Jos kamera visada artima herojų kūnams, garsas – tirštas ir daugiasluoksnis, o pasakojimas sulipdytas iš fragmentų, žvilgsnių ir...