Jaunas literatūros dėstytojas Luis atvyksta dirbti į mažą pajūrio miestelį. Neįprasta išvaizda ir elgesio maniera, klaidžiojantis ir kažko ieškantis žvilgsnis, „Eneidos“ tomelis rankose – tokie vaikinai ne kiekvieną dieną pasirodo Martinos tėvo restoranėlyje. Martina, linksma ir lengvabūdė mergina, balkonėlyje džiaustydama skalbinius, pagal iš magnetofono sklindančią „Gangster Paradise“ dainą, pagauna nepažįstamojo žvilgsnį. Ir ne tik žvilgsnį. Luis pakliūna į amžinojo moteriškumo kerų tinklą ir yra priverstas stabtelėti tame saulėtame pajūryje, kur savo mylimai literatūrai surado mylinčią klausytoją. Martinos gerbėjas Siera turtingas inžinierius ir didžiulio rūmo savininkas negali suprasti, kuo merginą pakerėjo skurdžius, kurio turtas – keletas senų knygų. Martina išteka už Luiso, pagimdo jam sūnelį, ir atrodo, jie gyvens kaip pasakoje – ilgai ir laimingai. Bet vieną gražią dieną Luis išplaukia į jūrą. Kyla audra, jai pasibaigus bangos išmeta į krantą tuščią valtelę. Martina išteka už buvusio savo gerbėjo, tampa rūmo su baseinu šeimininke, o į parduotuves važinėja didžiule žvilgančia mašina. Ir vėl atrodo, kad gyvenimas tęsis ilgai ir laimingai. Bet taip tik atrodo. Nes po penkerių metų iš jūros sugrįžta Luis.
Ispanų kno donžuanas Bigas Luna sukūrė meditacinę istoriją apie aistrą, istoriją apie nežemišką meilę, kuriai akompanuoja žuvėdrų klyksmas ir pirmapradžio sekso aimanos. Ir ne viskas taip paprasta kaip atrodo iš pirmo žvilgsnio, nes Bigas Luna dirbo su garsiu Ispanijos dramaturgu Rafaeliu Azcona, kuris elemtariame m. Vincento meilės romane įžiūrėjo kol kas daugiau, negu jame buvo parašyta ir standartinę meilės istoriją pavertė beveik apokalipsine aistrų tragedija. Režisierius kamerinį ir intymų pasakojimą apie porelę, atradusią savo paprastą egzistencijos laimę vienas kito glėbyje, pateikia taip, kad filmas dar ilgai priverčia šifruoti simbolius ir prisiminti aitrų ir netikėtą finalą.