Žymus siaubo filmų meistras, režisierius Hideo Nakata, visame pasaulyje išgarsėjęs kultine trilogija „Skambutis“ bei juosta „Tamsūs vandenys“, grįžo prie tradicinių japoniškų istorijų apie vaiduoklius - vadinamųjų kaidanų - ištakų. Jei anksčiau magišką mąstymą, mirusiųjų ir vaiduoklių pasaulio baimes jis perkeldavo į šiuolaikinius didmiesčius, tai filmu „Kaidan“ režisierius atsigręžia į senovę, žilas girias, amžius menančius kaimus ir jų gyventojus, besilenkiančius samurajų dvasiai. Juosta prasideda tragiška įžanga, įvykusia senovės Japonijoje, prieš 250 metų, kai smulkų palūkininką Soetsu nužudo samurajus Fukami. Aukos kūnas buvo įmestas į Kasanegafuchi – magišką upės vietą, iš kurios, pasak legendos, niekas neiškyla į paviršių. Po dvidešimties metų Fukami sūnus sutinka gražią moterį ir ją pamilsta. Tačiau moteris miršta nuo paslaptingos ligos ir vyrukas suvokia, jog aplink dedasi keisti dalykai, nuo kurių jis negali pabėgti. Nepaaiškinami magiški įvykiai yra susiję su praeities šmėklomis, tad samurajaus sūnui tenka pažvelgti į pačias tamsiausias Kasanegafuchi gelmes. „Kaidan“ alsuoja mistine senovine atmosfera, kuriama ne tik autentiškais kostiumais ir interjeru, bet ir filmo pateikimo maniera. Juosta rutuliojasi savotišku kabuki – japoniško lėlių teatro – ritmu.
Yokohama kino festivalyje „Kaidan“ pelnė prizą už geriausią scenarijų.
7.8
82
98%
