Aktorius, pasiekęs populiarumo viršūnę, turi viską, ko atrodo galėtų trokšti paprastas žmogus. Tačiau išaušęs naujas rytas aktoriaus jau nebedžiugina, o šlovė ir prabanga, kurioje maudosi, vargina jį, kol vieną dieną, praplėšęs akis, neišvysta vienuolikametės dukters.
Džonis Marko (akt. Stephen Dorf) - populiarus aktorius, kuris peržengęs 30-mečio slenkstį, jau pasiekė šlovės viršūnę. Populiarumas atnešė jam visus žemiškus malonumus: brangius automobilius, gyvenimą prabangiuose viešbučiuose, dailiosios lyties dėmesį, nenutrūkstančius vakarėlius. Tačiau kiekvienas Džonio rytas prasideda vienodai - pagiriomis. Vėliau seka absurdiškos spaudos konferencijos, kuriose žurnalistai užduoda kvailus klausimus, kelios nuobodžios valandos filmavimo aikštelėje, koks nors nevykęs televizijos šou. Arba betikslis važinėjimasis po miestą ir beprasmis spoksojimas į televizorių, jei dienos planuose nieko nenumatyta. O vakare vėl tas pats, kaip ir kiekvieną vakarą - vakarėlis, merginos, šokančios tiesiai į Džonio lovą, ir alkoholis, kurį dažnai papildo ir kitokie svaigalai. O ryte vėl pagirios ir sugulovė, kurios net vardo neprisimena... Toks beprasmiškai leidžiamas ir tuštybės pilnas gyvenimas paverčia Džonį zombiu, kurio jau niekas nestebina ir nepriverčia nors trumpam sustoti bei susimąstyti. Tiesą pasakius jis jau nesugeba pažvelgti į save iš šalies ir nė nesuvokia, kur atsidūrė. Tačiau vieną rytą, praplėšęs akis, Džonis pamato veidą, kurio neužmirštų nė už ką gyvenime - dukters Kleo veidą (akt. Elle Fanning) ir tikriausiai pirmą kartą po ilgo laiko jo širdyje kažkas virpteli. Džonio ir Kleo mamos santuoka nenusisekė. Mergaitė po skyrybų liko gyventi su mama, tad jis dukterį mato tik retkarčiais, kai buvusiai žmonai reikia trumpam - kaip ir šįkart - pabėgti nuo motinystės rūpesčių. Džonis dukrą mato retai ir jų santykiai labiau primena nerangų vyresnio draugo bandymą 11-os metų mergaitei atstoti tėvą nei tikro tėvo ir dukters santykius. Taip netikėtai atsidūrusi tėvo draugijoje, Kleo tampa Džonio palydove kino pasaulyje. Jei taip galima pavadinti nuolatinius vakarėlius, tuščias apdovanojimų ceremonijas ir kitokį beprasmį laiko leidimą. Viso to fone nuoširdžiai besišypsanti ir gyva Kleo atrodo tarsi iš kito pasaulio. Ji taip kontrastingai išsiskiria sustingusioje ir monotoniškame rate užstrigusioje Džonio aplinkoje, jog tai priverčia aktorių stoti akistaton su pačiu savimi...
Sofia Coppola, sublizgėjusi įsimintinais ir originaliais filmais „Pasiklydę vertime", „Marija Antuanetė" bei „Jaunosios savižudės", pristato naują prestižinį Kanų apdovanojimą laimėjusią dramą „Kažkur tarp čia ir ten". Čia nepamatysite kvapą gniaužiančių kovų scenų ar ašarą spaudžiančios meilės istorijos. Tačiau rafinuota estetika, besiveržianti iš kiekvieno kadro, ir jautrus žvilgsnis į veikėjų pasaulius palies ne vieno širdį.
6.7
77
92%
