1952-siais Buenos Aires gatvės užtvindė masinės demonstracijos, kai buvo paviešinta informacija apie mirties patale gulinčią Evitą Peron. Minios paprastų argentiniečių pageidavo praleisti svarbias akimirkas šalia tautą suvienyjusios tuometinio prezidento Juano Domingo Perono žmonos ir mėgino jai padėti nelygioje kovoje prieš vėžį, tikėdamiesi stebuklo.
Po 50-ties metų nepaneigiamu šalies simboliu užtikrintai tapo legendinis ir kontroversiškas sportininkas Diego Armando Maradona, kuris buvo pagrindinis įsimintiniausių Argentinos futbolo rinktinės pergalių kalvis ir 34-erių įvarčių autorius.
Kai tautos numylėtinio karjera pasinėrė į juodžiausią šešėlį, geraširdžiai argentiniečiai jam atleido visas nuodėmes ir paklydimus. 2004-ųjų balandžio 18-ąją futbolo dievo vartai neatlaikė stipraus smūgio tiesiai į širdį. Narkotikus ir alkoholį be saiko vartojęs buvęs sportininkas pateko į Buenos Aires ligoninę. Liūdnos naujienos apie didvyrio sveikatą akimirksniu pasklido per televizijos naujienų laidas ir pasiekė net atokiausiuose Argentinos kampeliuose gyvenančius žmones. Jie metė darbus ir įvairiausiomis transporto priemonėmis masiškai patraukė į sostinės priemiestyje esančią gydymo įstaigą, kad galėtų bent morališkai palaikyti pasaulio čempioną Diego Maradoną.
Būtent šiuos tikrus įvykius lyrinei nuotykinei komedijai pasirinko garsusis argentiniečių režisierius Carlosas Sorinas, kuris Lietuvos žiūrovams labiausiai žinomas iš puikaus filmo "Šuo Bombonas". Jis parašė šmaikštų scenarijų apie užkietėjusį Maradonos gerbėją ir tradiciškai vaidmenis paskirstė ne profesionalių aktorių komandai, kurios nariai įkūnyja savo bendravardžius herojus ir kiekvieną sceną pripildo jaudinančiu nuoširdumu. Kūrinio pasaulinė premjera įvyko 2006-ųjų San Sebastjano kino festivalio konkursinėje programoje ir buvo pažymėta prizu už geriausią režisūrą bei kino kritikų asociacijos FIPRESCI premija už geriausią filmą.
Tati Benitezas nuo pat vaikystės dievina Diego Maradoną, kurio pavardę taisyklingai deklamuoti išmoko dvi kalbančios papūgėlės. Jis už kuklų atlygį dirba medkirčiu ir vos sugeba išlaikyti žmoną su vaikais, tačiau nenumaldoma aistra futbolui ir kiekviena galimybė pamėgdžioti didžiojo numylėtinio judesius praskaidrina niūrią kasdienybę. Po gausybės televizijos reportažų jaunuolis įtiki, kad sunkus gyvenimas magiškai pasikeis, jeigu tik pavyks prieiti arčiau garsaus futbolininko ir asmeniškai su juo pabendrauti. Pasitelkęs stulbinančią fantaziją Tati išdrožia iš kelmo originalią dovaną ir pasileidžia į ilgą kelionę iš Dievo pamiršto mažo miestelio į Buenos Aires. Per kelias artimiausias odisėjos dienas naivusis piligrimas pamatys ekonominę krizę išgyvenančios Argentinos tikrąjį veidą ir susitiks su būriu labai gerų žmonių (vieną iš jų vaidina "Šuns Bombono" šeimininkas Juanas Villegas).
Optimistiškas, linksmas ir jaudinantis filmas be jokių įmantrių specialiųjų efektų skleidžia tobulą gėrį ir įkvepia geriems darbams. Labai paprasta ir nepamirštama istorija pabrėžia likimo, religijos, svajonių ir populiaraus asmens dievinimo įtaką eiliniam žmogui. Gražiai nufilmuotas kūrinys iliustruoja gyvenimo aktualijas neturtingiausiose Argentinos provincijose ir parodo viso pasaulio žiūrovams, ką vietiniams piliečiams reiškia žodžiais neapsakomas Diego Maradonos fenomenas. Tai yra išgalvota istorija, kuri bet kurią dieną galėtų įvykti iš tikrųjų. Jos formuluojamas moralas mėgina išmokyti, kad švelnumas, nuoširdumas ir grožis yra žymiai geriau už pyktį, pagiežą ir irzlumą.