Bene žymiausio lenkų komedijų autoriaus Aleksandro Fredro pjesės ekranizacija. Kaimynystėje su nekenčiamu notaru Tyleniu gyvenantis Vynininkas Trizniauskas ketina vesti našlę Stalininkienę. Trizniauską vilioja jos turtas. Tačiau jis nežino, kad Stalininkienė pati ieško turtingo vyro. Suvokdamas, kad jo išvaizdai ir manieroms toli iki tobulybės, vynininkas prašo Pliurziaus pagalbos piršliaujant.
Andrzej Wajda, kino ir teatro režisierius, scenarijų autorius, scenografas, vienas iš Lenkų kino mokyklos kūrėjų, gimė 1926 m. Suvalkuose. 1946-49 m. studijavo Krokuvos dailės akademijoje, 1953 m. baigė Lodzės kino mokyklą. Jo filmai („Panelės iš Vilko”, „Pažadėtoji žemė” ir „Žmogus iš geležies”) buvo triskart nominuoti „Oskarams” . 2000 m. A. Wajda apdovanotas „Oskaru” už visą savo kino kūrybą. Taip pat yra gavęs Kanų kino festivalio „Auksinę palmės šakelę” už filmą „Žmogus iš geležies”, „Sidabrinę palmės šakelę” už „Kanalą”, apdovanotas San Sebastiano festivalio „Sidabrine kriaukle” už filmą „Vestuvės”, prancūzų „Cezariu” už „Dantoną”. Jo filmai pelnė apdovanojimus Berlyne, Kartaginoje, Valiadolide, Aveline, Belgrade, Maskvoje, Gdanske. Be kitų apdovanojimų, už kūrybos pasiekimus režisierius yra gavęs Berlyno „Sidabrinį lokį” bei Venecijos „Auksinį liūtą”. A. Wajda – Vašingtono, Bolonijos, Krokuvos, Briuselio ir kt. universitetų garbės daktaras, prancūzų Garbės legiono kavalierius. 2002 m. Varšuvoje pradėjo veikti Andrzejaus Wajdos kino režisūros mokykla.
5.9
67%
67
