Patyręs vokiečių aktorius Jurgenas Vogelis ir mažiau žinoma šveicarų aktorė Sabine Timoteo sukūrė drąsius ir įtikinamus vaidmenis, kurių tiesiog neįmanoma pamiršti. Jie įkūnija visuomenės atstumtus žmones, kurie jaučia didžiulę neapykantą priešingai lyčiai, bet mėgina kovoti su savo silpnybėmis. Teatre dažniau dirbančiam režisieriui Matthiasui Glasneriui pavyko atskleisti tamsų ir kompromisų nepripažįstantį abiejų personažų vidinį pasaulį, kuriame nėra vietos meilei ir laimei. Šokiruojantis, sukrečiantis ir liūdnas filmas dalyvavo 2006-ųjų Berlyno tarptautinio kino festivalio konkursinėje programoje ir nusipelnė Vokietijos nepriklausomus kino teatrus vienijančio tinklo prizo. Savo ruožtu, žmogaus-orkestro pareigas atlikęs Jurgenas Vogelis buvo apdovanotas "Sidabriniu lokiu". Jis kartu su režisieriumi rašė scenarijų, dirbo prodiuseriu ir dalyvavo aktorių atrankoje.
Užkietėjęs vienišius Teo Stojeris yra prievartautojas maniakas, kuris už padarytus nusikaltimus net 9 metus praleido psichiatrinėje ligoninėje. Jis išeina į laisvę neatpažįstamai pasikeitęs ir trokšta kuo greičiau pamiršti praeitį. Vyras nori pradėti visiškai naują gyvenimą. Jis sąžiningai atlieka visas užduotis sunkiai surastame darbe spaustuvėje, kurioje susipažįsta su savo viršininko dukterimi Nete. 27-erių metų mergina yra patyrusi smurtinį prievartos aktą, kuris stipriai paveikė psichologinę būseną. Ji paniškai bijo artimesnių santykių su vyrais ir neranda bendros kalbos su rūpestingu tėvu. Kai Netė išvyksta dirbti į Belgijos šokolado fabriką, Teo ryžtasi sekti paskui ją. Netrukus tarp šių dviejų žmonių užsimezga keistas dvasinis ryšys. Grįžę į Berlyną jie nusprendžia gyventi kartu ir ieškoti laimės. Netė prisipažįsta įsimylėjusi Teo, bet romantiški jausmai vis tiek nenumalšina jo viduje tūnančio demono, kuris nekenčia moterų. Vieną naktį vyriškis vėl užpuola, išprievartauja ir sumuša nepažįstamą merginą.
Tai netradicinė, bet stipriai jaudinanti meilės istorija, kuri sujungia į porą nepataisomą prievartautoją ir nuo panašaus maniako nukentėjusią auką. 2 val. 40 min. trukmės chronologiškai nufilmuotoje psichologinėje dramoje netrūksta brutualių smurtinių scenų, kurios taps tikru išbandymu žiūrovų nervams ir kantrybei. Filme užfiksuoti išprievartavimo aktai provokuoja palyginimus su Gasparo Noe garsiuoju šedevru "Nesugrąžinamas laikas", prieš porą metų parodytu „Kino pavasaryje“. Vokiečių režisierius nesistengia teisinti savo personažų poelgių, neverčia jų gailėtis ir neieško tokią psichologinę būseną įtakojusių priežasčių. Matthiasas Glasneris atvirai iliustruoja vienišumo terorą žmogaus sielai, balansuoja ties moralės ir beprotybės riba, švelniai nagrinėja asmeninės valios stiprybes ir silpnybes.
95%
7.1
89
