Aistringas, netikėtas, užburiantis ir svaiginantis - kaip ir pats tango!
JC dirba kalėjimo prižiūrėtoju. Jis - paprastas žmogus, o jo gyvenimas - pilkas. Vienintelis malonumas - kartą per savaitę vykstantys tango užsiėmimai. Vieną dieną jis susipažįsta su naujoke Elis. Kitą dieną visai netikėtai jis išvysta ją kalėjime. Moteris atėjo aplankyti dviejų kalinių: vienas jų yra jos vyras, kitas - meilužis... Kalėjimo taisyklės draudžia bendrauti su kalinių artimaisiais. Tačiau ši laisva moteris skleidžia keistą trauką ir JC nepaklūsta iki tol stropiai vykdytoms taisyklėms. „Laisvės tango" - paskutinė Frédérico Fonteyne'o trilogijos apie moteris ir meilę dalis.
Režisierius Fredericas Fonteyne sako, jog „tango šokis ir kino kūryba turi panašumų: abiem galima apie kūnus pasakyti tai, ko esame linkę nepastebėti: tragikomišką šokėjų ir veikėjų patiriamą įtampą bei jos grožį. Tragikomedijoje ir ypač komedijoje svarbiausia yra kūnai ir seksas. Pasakojimas visuomet sukasi būtent apie tai. Filme rodomas kalėjimas yra nepakenčiamos vyrų bei moterų santykių prigimties metafora. Tačiau šis filmas nėra vien apie kalėjimą. Jame pasakojama apie lankytojų priimamąjį, apie erdvę, kurioje susitinka šeimos."
Apdovanojimai:
Venecijos kino festivalis - specialus žiuri prizas;
Varšuvos tarptautinis kino festivalis - Grand Prix.
86%
65
