Filmas apie Albanų pabėgelių gyvenimą Italijoje. Tai istorija apie taip blogai gyvenančius žmones, kuriems nėra jokios logiškos priežasties turėti gyvenime bent mažiausią viltį, kad ateitis bus šviesesnė. Režisierius deklaruoja idėją, kad galų gale visi varguoliai turi tik vienintelę išeitį, kad išgyventų – svajoti, net jei tos svajonės yra nerealios.
Apdovanojimai:
1994 European Film Awards - "Best Film"
1994 Venice Film Festival - 4 Awards including "Best Director"
1995 São Paulo International Film Festival - "Critics Award"
1995 David di Donatello - Best Cinematography, Best Score, Best Sound
1995 Nastro d'Argento - Best Director, Best Cinematography
1996 Goya Awards - Best European Film