Filmas pasakoja apie paskutinius aštuonerius vieno iš penkių garsiausių pasaulio primityvistų - Nikiforo gyvenimo metus. Didesnę gyvenimo dalį niekintas ir nesuprastas, šis menininkas arba šiurpino, arba kėlė šypseną. 1960 m. likimas jį suvedė su jaunu dailininku Marianu Wlosinskiu, kuris atskleidė nepaprastą Nikiforo tapybos jėgą, abejingumą laikinoms vertybėms ir nuolankumą menui. Po septynerių metų, padedant Wlosinskiui, Varšuvos „Zachęta“ meno galerijoje atidaroma pirmoji Nikoforo darbų paroda, atnešusi jam šlovę.
Už Nikiforo vaidmenį Krystyna Feldman pelnė apdovanojimą Gdynės, Karlovy Varų, Manilos, Valjadolido ir Pune (Indija) kino festivaliuose. Gdynėje filmas apdovanotas už geriausius kostiumus ir montažą, pelnė pagrindinį prizą Karlovy Varų, Kijevo ir Čikagos kino festivaliuose, FIPRESCI prizą Atėnuose, K. Kieslowskio prizą už režisieriaus darbą Denverio kino festivalyje.
85
