Kritiškai ironiška atsitiktinių įvykių seka, pabrėžiant ir sutirštinant pagrindinius žmogiškosios prigimties elementus - gyvulišką žiaurumą, manjakišką geismą, paranojišką baimę, išryškinant grožio priešpriešą. Tuo netiesiogiai žiūrovui primenant, jog grožis nesuvokiamas be jo paties priešingybės - negrožio. Su potekste, jog estetikos nesąlygoja gėris.
“Kadangi filmavimas vyko naktimis, o kaip žinia, vasaros naktys yra trumpos, tai didžiausia problema buvo laiko stoka, nes nakties laikas yra maždaug 5 valandos o gryno filmavimo apie 3,5 - 4 valandas“, - kalbėjo filmo režisierius Emilis Vėlyvis. – „Viskas vyko gana sklandžiai, nekreipiant dėmesio į smulkius techninius gedimus. Naktimis buvo ramus oras, jokio lietaus, tik šiek tiek šaltoka. Aplinkiniai gyventojai neįsterikavo, nekėlė balso ir nekvietė policijos, nors tikrai turėjo pagrindo tai daryti, pirmą valandą nakties girdėdami dūžtančius stiklus, automobilio padangų žviegimą ir ne itin malonius ausiai garsiai tariamus aktorių dialogus.“
Kadangi filmavimas vyko naktimis, tai buvo išvengta didesnių nesusipratimu. „Vienas iš įsimintinesnių nesusipratimu įvyko filmuojant sceną prie „Akropolio“. Atvykus į vietą pamatėme, kad prieš pastato fasadą esantis neoninis apšvietimias išjungtas. Pasirodo, jis naktimis automatiškai išsijungia. O ši vieta, dėl neoninio apšvietimo ir buvo pasirinkta. Galų gale viskas išsisprendė ir už tai reikėtų padėkoti „Akropolio“ apsaugos darbuotojams, kurie kažkokiu būdu įjungė mums reikiamą apšvietimą“.
Taip pat režisierius pažadėjo išduoti vieną paslaptį, kuri galėjo virsti didžiuliu skandalu, bet tik po filmo premjeros.
7.6
85
95%
