Galbūt dar prisimenate anuos netolimos praeities laikus, kai buvo draudžiama eiti kur nori, prieš darant ką nors neįprasto, reikėjo gauti kažkokio aukšto pareigūno leidimą, o prieš pasakant kokią neeilinę frazę, reikėdavo apsižiūrėti, ar jos neišgirdo kažkoks užsislaptinęs žmogelis, kuris galėtų pakenkti.
Tais laikais Lietuvos žmonių gyvenimas priklausė nuo didžiulės valstybės, kuri visuose žemėlapiuose buvo pažymėta raudona spalva. Kaip tie paukščiai, kurie rudenį išskrenda į šiltus kraštus, visi tik svajojo apie kelionę į Vakarus, saldžią kramtomą gumą ar garsios roko grupės albumą.
Panašias gyvenimo kataklizmas išgyveno tuo metu išgyveno netgi tokia šalis kaip Vokietija. Garsioji mūro siena padabinta aštriomis metalo vielomis driekėsi per patį Berlyno centrą, atskirdama Rytus nuo Vakarų. Dabar ta siena jau nugriauta, o jos gabaliukai yra laikomi puikiausiu suvenyru. Ne mažiau vertingu suvenyru šių dienų kartoms galėtų būti vokiečių režisieriaus Leansderio Haussmanno nuotaikinga komedija "Sonnenalle", kuri puikiausiai iliustruoja apie anų laikų jaunimo gyvenimą rytinėje Berlyno pusėje prie pat didžiulės sienos.
Komunistinės valdžios įsakymai jaunuoliams rūpėjo mažiausiai. Jie suko galvas, iš kur gauti madingus drabužius, kur pasiklausyti uždrausto grupės "Rolling Stones" albumo, kaip surengti linksmą vakaronę ir, svarbiausia, kaip užkariauti patinkančios merginos širdį. Vaikinai nepaisydavo gan žiaurių įstatymų, kurie dėka muzika, alkoholis ir seksas buvo uždrausti dalykai.
Štai pavyzdžiui, 17-metis Misha (Detlev Buck) visai nesidžiaugia, kai jo dėdė iš Vakarų Berlyno atneša dovanų, kurios dažniausiai būna netikusios - pėdkelnės ir apatinis trikotažas. Jis būtų labiau patenkintas, jei tas pats dėdė parneštų muzikinę kasetę ar pornografijos žurnalą. O dabar savo šeimoje jaučiasi kaip koks atsiskyrėlis. Tėvui svarbiausia įsitaisyti bute telefoną, nors tokiam reikalui reikės suvaidinti epilepsijos priepuolį. Mamai vis norisi išbandyti, kaip seksis gyventi su atsitiktinai surastu senutės iš Vakarų Berlyno pasu. Na, o sesuo keičia vaikinus žymiai dažniau nei persirengia apatines kelnaites.
Tačiau vieną gražią dieną Mishos gyvenimas pasikeičia. Jis gatvėje pastebi nuostabaus grožio blondinę Miriam (Katharina Thalbach), kurią pamatę vairuotojai tiesiog pristabdo savo transporto priemones. Jaunuolį kamuoja vienintelė problema - kaip "pakabinti" tą merginą. Jis daugiau nieko nemato, tik ją vieną. Bet paprastai prie jos prieiti ir užkalbinti jis negali, nes rizikuoja būti įskųstas ir suimtas.
Mishai belieka vienintelis šansas - daryti viską, išsiskirti iš kitų, kad tik žavioji Miriam jį pastebėtų. Jaunuolis pasirenka juokingus ir iššaukiančius metodus. Nesvarbu, ką reikės paaukoti, nesvarbu, kokias bausmes reikės iškentėti, nesvarbu, kad laukia nemalonumai mokykloje. Jis pasiruošęs kovoti ir protestuoti, nes tai galbūt svarbiausias gyvenimo šansas!!!