Honkongas, šeštojo dešimtmečio pradžia. Vyriausybės miesto dienraščio redaktorius Čou (akt. Tony Leung) su žmona persikelia į gyventojų prikimštą pensioną. Jo kaimynė – žavi moteris Li-žen su savo vyru irgi ką tik tapo naujais namo gyventojais. Jo žmona ir jos vyras dažnai važinėja į komandiruotes, todėl naujieji kaimynai, vieni grįždami iš miesto, vis dažniau susiduria namo koridoriuje. Vieną gražią dieną Čou ir Li-žen netikėtai išsiaiškina, kad jų antrosios pusės jau seniai užmezgė slaptą intrigą. Ir jiems telieka pasekti jų pavyzdžiu… O gal ir ne todėl. Gal todėl, kad ore tvyro meilės nuotaika.
Wong'as Kar-Wai’us sukūrė melodramą, kurią kino kritikai beveik be išlygų pripažino šedevru. “Meilės laukimas” buvo numinuotas 'Oskarui' geriausio užsienio filmo kategorijoje; kaip geriausias užsienio filmas pelnė 2000 m. 'Feliksą'; Europos Kino akademijos prizą; 2000 m. Kanų kino festivalio prizu už geriausią vyro vaidmenį buvo apdovanotas Tony Leung, o filmas – prizu už vizualinę išraišką. Filmas pelnė Taipėjaus kino festivalio prizą – 'Auksinį žirgą', Monrealio, Toronto, San Sebastiano ir Honkongo tarptautinių kino festivalių apdovanojimus.
Viename interviu režisierius pasakė, kad nekenčia love story žanro, bet sutiko su teiginiu, kad visi jo filmai – apie meilę. “Mano herojai – paprasti žmonės, jie pripratę prie gyvenimo rutinos. Norint kažką pakeisti, išsiveržti iš kasdienybės, reikia atrasti savo sieloje ryžtą ir siautulį. Juos pažadina meilės laukimas”.
Kino kritikai “Meilės laukime” mato daug: prancūzai įsitikinę, kad filme ryškūs “naujosios bangos” pėdsakai, anglai lygina jš su Davido Lean’o “Trumpais susitikimais”, amerikiečiai – su Holivudo “minorinėmis dramomis”. O režisierius sako, kad “neverta herojės suknelės ornamentuose ieškoti slaptos prasmės ir traktuoti juos kaip orientalinį rebusą. Tokias sukneles mūsų moterys dėvi ir dabar”. Tiesiog jo filme gyvena meilės laukimas.