Jaunutė Nataša siuva skrybėlaites, kad užsidirbtų pragyvenimui ir sergančio senelio gydymui. Savo skrybėles ji parduoda suktiems privatininkams ”nepmanams”, kurie visaip stengiasi išnaudoti Natašą. Tačiau ji turi ir du gerbėjus, kurie dėl jos pasiryžę viskam. Sėkmė ateina netikėtai – valstybinė obligacija, kuria su mergina atsiskaitė šykštuoliai, išlošia 25 tūkstančius rublius. Natašos laukia šviesi ateitis.
Vieno originaliausių rusų režisierių Boriso Barneto komedija turėjo ne tik linksminti žiūrovus, bet ir propaguoti valstybines obligacijas, todėl filme susipina lyrizmas ir satyra. Lyrizmas siejasi su Nataša, satyra – su jos išnaudotojais. Barnetas mielai naudojosi ir situacijų komedijos, ir farso išraiškos priemonėmis bei triukais, tačiau labiausiai jo humoro jausmą žadino buitis. Režisierius sugebėjo prasismelkti į buitį, atkurti prieš kamerą menkiausias jos detales. Gal todėl “Mergaitė su dėžute” laikui bėgant neįgijo to parodijos atspalvio, kuris neišvengiamai lydi senus filmus.