Atrodo, jog filmo herojus Kresten - tikras laimės kūdikis. Jis gyvena Kopenhagoje, dirba klestinčioje firmoje, maža to - apdairiai veda seksualią vieno kompanijos "boso" dukterį, o tai reiškia ne tik malonumus lovoje, bet ir gerokai paspartėjusį kilimą karjeros laiptais. Prabangus automobilis, puikus atlyginimas… Ateitis atrodo saulėta ir nerūpestinga, tačiau… pasigirsta telefono skambutis, sugrąžinantis Kresteną į praeitį. Į praeitį, kurios filmo herojus anaiptol nelinkęs prisiminti. Nuošalioje saloje mirė Kresteno tėvas. Herojus turi grįžti į savo vaikystės fermą ir pasirūpinti tėvo paliktu turtu bei, - o tai svarbiausia - psichiškai nesveiku savo broliu, tikinčiu, kad jų namo rūsyje gyvena legendinis aktorius, samurajų vaidmenų atlikėjas, Toshiro Mifune.
Galiausiai nuošalioje Danijos provincijos fermoje susirenka visi pagrindiniai juostos personažai: Kresten, jo nusamdyta namų šeimininkė Liva, kuri iš tiesų yra elitinio viešnamio prostitutė, bėganti nuo savo praeities ir paslaptingo "telefoninio maniako" persekiojimų, jos paauglys brolis ir, žinoma, viso šio susitikimo "kaltininkas" - protiškai atsilikęs geraširdis Rudis, kartais atrodantis išmintingesniu, nei kai kurie "sveikieji". Kaip susiklostys jų likimai?..
Ironiška danų režisieriaus Soren Kragh-Jacobsen drama - tai trečioji juosta (po "Šventės" ir "Idiotų"), sukurta pagal pagarsėjusio manifesto "DOGMA 95" reikalavimus.
* * *
Šių metų tarptautiniame Berlyno kino festivalyje juosta apdovanota specialiuoju žiuri prizu - "Sidabro lokiu", o Livos vaidmenį atlikusi Iben Hjejle pripažinta geriausia jaunąja aktore. 1999 m. gruodžio 4 dieną įvyksiančiam Europos Kino Akademijos apdovanojimų įteikimui yra pristatyti: "Mifunes Sidste Sang" (geriausio filmo nominacija); Anders W. Berthelsen (geriausio aktoriaus nominacija); Iben Hjejle (geriausios aktorės nominacija).
