Kiekvienų metų pabaigoje atšiaurioji Antarktida atgyja. Prasidėjus žiemai, nykios ir nesvetingos Antarktidos ledo dykumos suskamba imperatoriškųjų pingvinų balsais. Tūkstančiai pingvinų palieka ilgus mėnesius prieglobstį teikusį vandenyną ir pradeda sunkią kelionę į žemyno gilumą.
Nerangūs paukščiai iš lėto šleivoja ilgus kilometrus nusidriekusia ledo karalyste kaip tūkstančius metų iki šiol, kaip dar daug tūkstančių metų tai darys ateityje. Jie atkakliai žygiuoja, galynėdamiesi su negailestingu stingdančiu vėju ir akis sniegu lipinančiomis pūgomis. Imperatoriškuosius pingvinus tolyn gena visa nustelbiantis gamtos šauksmas: instinktas poruotis – instinktas, užtikrinantis rūšies išlikimą.
Vedami instinkto, imperatoriškieji pingvinai keliauja į įprastines poravimosi vietas. Čia po sudėtingų tuoktuvinių šokių ir subtilaus asistavimo, pingvinai poruojasi monogamiškomis poromis.
Toli nuo vandenyno, ledinėje dykumoje pingvinų patelės, ilgai kentėjusios badą, padeda vienintelį kiaušinį. Išsekusios nuo alkio, jos palieka brangenybę savo partneriams ir leidžiasi į kelionę atgal, prie žuvimi knibždančio vandenyno. Būsimieji imperatoriškieji tėveliai lieka didvyriškai kęsti pūgas ir šaltį, visą kūno šilumą atiduodami gležnam naujos gyvybės pumpurėliui. Jiems patikėta saugoti brangiausią turtą – kiaušinius – kol grįš jėgas atgavusios pingvinų mamytės.
Po dviejų ilgų mėnesių rūpestingai šildomų kiaušinių lukštas ima skilinėti. Į baltąją dykumą pasipila tūkstančiai mažų pūkuotukų. Bežadę ledo karalystę užlieja maisto reikalaujantis cypsėjimas. Tačiau suaugę pingvinai jau daugelį savaičių patys neturėjo nė kruopelės maisto, o jų partnerės dar negrįžo iš žūklės. Jei jos nepaskubės, mažyliai ilgai neišgyvens iš skurdžių maisto atsargų, kurias tėveliai saugojo savo alkaniems juodai-baltiems vaikučiams...
Kaip išganymas baltoje dykumoje pasirodo juodi taškai - tai iš lėto parkrypuoja imperatoriškosios mamytės. Jos gabena taip ilgai lauktą krovinį – maistą alkaniems mažyliams ir laisvę išbadėjusiems tėveliams. Viskas grįžta į savas vėžes: mažyliai gauna žuvies davinį, o kantrieji tėveliai - galimybę vandenyno platybėse pasmaguriauti jūros gėrybėmis.
Pamažu dienos ima ilgėti, atšyla oras ir pradeda tirpti ledas. Ateina metas kelionei atgalios. Abi imperatoriškųjų pingvinų kartos leidžiasi vandenyno link. Vieniems tai jau n-toji kelionė, kitiems - gal net paskutinioji.
Šiemetiniams, jau ūgtelėjusiems pingvinų mažyliams, tai - jaudinanti pirmoji kelionė per baltąją dykumą. Naujo gyvenimo pradžia. Ateityje jų dar laukia daug tokių kelionių. Kaip tūkstančius metų iki jų ir dar tūkstančius metų po jų...
Ši įspūdinga dokumentinė juosta - tarsi nuostabi kelionė kartu su imperatoriškaisiais pingvinais į Antarktidos gilumą. Kelionė, nunešanti į stebuklingą šalčio ir ledo pasaulį, kurio baltose dykynėse pražysta gyvybė.