Filme leidžiamasi į egzotišką slaptų mistinių draugijų pasaulį ir šimtmečių senumo Užgavėnių iškilmes, vykstančias Alabamoje, kur jos tebėra segreguotas renginys. Spalvingame fone vaizduojamas painus istoriškai susiklostęs smurto ir valdžios dinamikos tinklas, neapčiuopiamos jėgos, dėl kurių ši šventa tradicija tebeorganizuojama pagal odos spalvą. Nors filmas fiksuoja istorines tradicijas ir socialines normas, skiriančias Juodųjų ir Baltųjų Užgavėnių šventes, „Mitų tvarka“ nėra kinematografinis esė. Jis nepolemizuoja apie rases ir neskelbia, kas geri, o kas blogi. Filmas neužduoda akivaizdžių klausimų ir nepateikia paprastų atsakymų. Jis neria kur kas giliau ir yra savaime sukrečiantis bei prikaustantis.
