Originalus, keistas, taiklus: taip kritikai apibūdina olandiškų šaknų turinčio australų režisieriaus Rolfo de Heer naujausią darbą, prikeliantį naujam gyvenimui nebylųjį kiną. Ankstyvąją legendinio Čarlio Čaplino erą primenanti juosta kupina senovinio kino klišių, tačiau tai nemenkina kūrinio vertės, atvirkščiai – juodai baltas fonas, nebylūs herojai ir primityvios dekoracijos filme atgyja dabarčiai aktualiame kontekste.
1907-ieji - genialus mokslininkas Plonkas kartu su savo asistentu nustato, jog po šimto metų ateis pasaulio pabaiga, tačiau negali pateikti įtikinamų įrodymų, tad jais niekas nepatiki. Nenuleisdamas rankų, mokslininkas išranda laiko mašiną ir nusikelia į ateitį, tam, kad surinktų informaciją apie artėjančią apokalipsę. Nepaisant to, Plonkas neįtikina visuomenės ir net susilaukia jos priešiškumo.
Vietoje žodžių juostoje skamba puiki kompozitoriaus Grahamo Tardifo muzika, kuri Australijos FCCA apdovanojimuose buvo nominuota kaip geriausias kino garso takelis.
6.0
64%
