Adolfo Hitlerio bei jo parankinių privatus vizitas 1942 m. pavasarį į nepasiekiamą pamėklišką pilį Alpių aukštikalnėje, statytą specialiai nacijos tėvui, trunka tik parą.
Vaišių ceremonialai, pasivaikščiojimai po apylinkes, absurdiški fiurerio išsišokimai bei aukšto rango menkystų žodiniai susišaudymai – tai nepasotinamajam saulės, ugnies ir karo dievui save paaukojusių išmiruolių šešėlių teatro spektaklis. Jam nepaklūsta vien tik ji – neprijaukinta ir tikra, ir kaip gyvenimas gyva Ieva . Jos meilės balsas – skausmingai nerimastingas, keliantis jaudulį ar neviltingai pašaipus – tai vienišas pažeminto bet nesunaikinto moteriškumo balsas makabriškojo ritualo kvaitulyje.
(Filme panaudoti Liudviko Bethoveno, Gustavo Malerio, Richardo Vagnerio kūrinių fragmentai bei 1930-40 m. archyvų užrašai).
76
