Filmas, sukurtas pagal menininkės video instaliacijas, rodytas įvairiose parodose nuo 2005 metų. Sh. Neshat šiuo filmu nenutolo nuo kitų savo darbų, kuriuose fiksuoja Islamo kultūrą remdamasi moterų patirtimi. Improvizuotam scenarijui ji pasirinko 1989 m. išleistą ir iš karto Irane uždraustą rašytojos Shahrunsh Parsipar (autorė pasirodo epizodiniame viešnamio šeimininkės vaidmenyje) romaną. Šis filmas, kaip ir tikėtasi, buvo uždraustas gimtajame Irane. Pasitelkdama magiškojo realizmo stilistiką, režisierė pasakoja penkių skirtingų moterų gyvenimo istorijas. Filmas nukelia į 1953 m., kuomet JAV ir Didžioji Britanija aktyviai prisidėjo prie politinio sąmyšio Irane. Tvarką pasaulyje diktuojantiems įtakingiems politikams mažiausiai rūpėjo paprastų žmonių, o ypač moterų likimai.
Iš viešnamio pabėgusi prostitutė Zarin, dėl nekaltybės praradimo išgyvenanti Mahdokht, sutuoktinio generolo engiama Farokhlaka. Šios ir kitos moterys atkakliai kovoja už asmeninę laisvę, nepriklausomybę, ieško paguodos ir prieglobsčio. Įkvėptos stipraus tikėjimo, jos susitinka „sode“, kuriame gali saugiai pasislėpti.