Sodrios lapijos, miesto statinių fone skrenda mažytis raudonas planeriukas. O jo savininkas
berniukas Domas mokykloje per pamokas nuolat miega. Maža to, jis ne tik nesijaučia kažkuo kaltas; jis
netgi deda sau po galva vadinamąją „Spartako žolelę” neva padėsiančią realizuoti jo sapnų išsipildymą.
Gali nelauktai užsnūsti, ir galvą ant mokyklinio suolo padėjęs, ir kur nors ant skvero suolelio, net
pusrūsyje ant sukrautų čiužinių krūvos. Ir tai visai nereiškia, kad naktimis Domas neišsimiega. Klasės
vadovė panikoje ir tėvus aiškintis kvietė, nors nieko esminio nei iš svajotojo tėvo, nei iš dalykiškos
motinos taip ir nesužinojo. Gydytojui psichiatrui, pamišusiam dėl naujų jogos principų, Domas irgi
pasirodė sveikas.