Dėl JAV prezidento posto varžęsis senatorius Alas Gore'as šią nemalonią ir nepatogią tiesą mėgino išdėstyti beveik 40 metų, bet niekas jo nenorėjo klausyti. Viskas staiga pasikeitė 2006-ųjų sausį, kai "Sundance" nepriklausomo kino festivalis parodė režisieriaus Daviso Guggenheimo dokumentinį filmą, kuris privertė susimąstyti daugelį žiūrovų ir akimirksniu sulaukė kvietimo į Kanų festivalio nekonkursinę programą. Po specialių seansų Prancūzijoje vis daugiau žmonių pradėjo kalbėti ir pagaliau atkreipė dėmesį į Alo Gore'o žodžius. Kadangi politikas atstovauja Demokratų partijai, JAV prezidento George'o W. Busho šalininkai vis tiek mėgino įžvelgti klastą, kaltino kūrėjus politikavimu ir priekaištavo dėl pernelyg anksti pradėtos rinkimų agitacijos. Taip jie kalbėjo net nepažiūrėję filmo, kuriame politikos nėra nei kvapo.
Režisieriaus Daviso Guggenheimo ir buvusio viceprezidento Alo Gore'o nuopelnus įrodo pasiekti rezultatai. Daugybę apdovanojimų iškovojęs filmas gali didžiuotis ir „Oskaru“ už geriausią dokumentinį filmą. "Nepatogi tiesa" yra pats garsiausias, svarbiausias ir geriausiai įvertintas nevaidybinis 2006-ųjų kūrinys. Kaip pirmą kartą per savo 39-erių metų karjerą parašė legendinis kino kritikas Rogeris Ebertas: „Jūs privalote jausti pareigą ir atsakomybę perduoti visą informaciją savo anūkams“.
Jūs liksite nustebę ir sukrėsti, kai išgirsite Alo Gore'o argumentus. Jis įtikinamai kalba apie globalinį klimato atšilimą. Garsusis politikas įrodinėja, kad šį procesą labiausiai įtakoja žmonių vykdoma veikla, kurią būtina kuo greičiau stabdyti ir keisti. Didžiosios pasaulio valstybės ir organizacijos privalo priimti sprendimus, kitaip po dešimties metų mūsų planeta priartės prie civilizacijos susinaikinimo stadijos, kai dėl sparčiai pasikeitusių oro sąlygų žus ne tik gyvūnai, bet daugybė žmonių.
Alas Gore'as savo įspėjantį pranešimą ruošė 6-erius metus ir surinko gausybę dramatiškos medžiagos, todėl lygindamas skirtingais metais iš kosmoso padarytas Žemės nuotraukas puikiai iliustruoja, kad ledynų plotas nuolat mažėja, didieji ežerai grėsmingai siaurėja, sniegynai sparčiai tirpsta, o kranto linijos vis labiau užleidžia savo vietą jūroms ir vandenynams. Buvęs viceprezidentas pateikia nedaug žadančią statistiką: dešimt šilčiausių metų istorijoje išpuolė per pastaruosius 14 metų, 2005-siais Pietų Amerika išgyveno pirmąjį uraganą, Japonijoje jau fiksuojami taifūnų rekordai, Floridą nuniokojusi „Katrina“ taip pat neatsirado be priežasties, nes šiltosios vandenyno srovės grėsmingiausio uragano kategoriją pakėlė iki neprognozuojamo penktojo lygio.
7.2
85%
