Nesugrąžinamas Laikas

Nesugrąžinamas Laikas Irreversible

1 val. 34 min.
Šokiruojančios scenos, skandalingos laikraščių antraštės, prieštaringos žiūrovų ir kritikų reakcijos, seansų metu alpstantys žmonės, kino teatruose budintys medikai ir 9 minutes trunkanti prievartos epizodas - tai yra dažniausiai platinama informacija apie argentiniečių kilmės režisieriaus Gasparo Noe antrąjį filmą. Filmas iš tiesų yra labai sunkus, brutualus, žiaurus ir šokiruojantis, bet taip pat pasižymi gražiomis, poetiškomis, intriguojančiomis ir romantiškomis scenomis. Jo veiksmas sukasi atgal, t.y. nuo tragiškos pabaigos iki džiaugsmingos pradžios. Tai filmas apie nesustojantį gyvenimą, kuris bet kurią akimirką gali pakeisti žmonių likimus. Tai filmas apie nenumaldomą keršto jausmą, kurį sukelia nepažįstamojo agresija prieš mylimą žmogų. Tai filmas apie gražių svajonių turinčius du mylimuosius, kuriuos puikiai improvizuodami vaidina realiame gyvenime susituokę aktoriai Vincentas Casselis ir Monica Bellucci.
Premjera 2002 m. gegužės 22 d.
Nerodomas kino teatruose
Kino mėgėjų įvertinimas
N/A

Siužetas

Šokiruojančios scenos, skandalingos laikraščių antraštės, prieštaringos žiūrovų ir kritikų reakcijos, seansų metu alpstantys žmonės, kino teatruose budintys medikai ir 9 minutes trunkanti prievartos epizodas - tai dažniausiai girdime apie argentiniečių kilmės režisieriaus Gasparo Noe antrąjį filmą. Kai vieni režisierių vadina ligoniu, kiti negaili audringų plojimų ir pagyrų už filmo stilių, filosofinę išmintį ir aktorių drąsą.

Nuo šoko iki poezijos. Nuo tragiškos finalo iki džiaugsmingos pradžios. Po smulkaus kivirčo pobūvyje Aleks išeina namo, o sužadėtinis Markusas ir jo draugas Pjeras dar lieka linksmintis. Kelionė namo Aleks pasibaigia tragiškai, ir nusikaltėlio po visą Paryžių ima ieškoti Markusas ir Pjeras. Jie nepasitiki policija ir nusprendžia surengti savo teismą.

Tai filmas apie nesustojantį gyvenimą, keičiantį žmonių likimus, ir apie viską naikinantį laiką, kurio neįmanoma susigrąžinti. Tai filmas stiprių nervų žiūrovams, kuris šokiruos vaizdais, bet privers susimąstyti apie daug svarbių dalykų šiame gyvenime.

Originalo kalba
Prancūzų / French (FR)
Filmo trukmė
1 val. 34 min.
Monica Bellucci Alex
Vincent Cassel Marcus
Albert Dupontel Pierre
Jo Prestia The Tapeworm
Philippe Nahon Man
Stéphane Drouot Stéphane
Jean-Louis Costes Fistman
Mick Gondouin Mick
Mourad Khima Mourad
Layde Hellal Layde
Dominique Nato Commissioner
Michel Fesche Taxi Driver
Victoria Jaramillo Concha
Jean-Yves Le Quellec Inspector
Monica Bellucci Vincent Cassel Jo Prestia Albert Dupontel Philippe Nahon Stephane Drouot Jean-Louis Costes Mourad Khima Gaspar Noe
Režisieriai
Gaspar Noé
Prodiuseriai
Christophe Rossignon

Filmo informacija

Išleidimo data
2002 m. gegužės 22 d.
Kilmės šalys
Prancūzija
Įmonės sukūrusios filmą
Wild Bunch Eskwad StudioCanal Les Cinémas de la Zone Nord-Ouest Productions 120 Films Canal+
Bendras įvertinimas
N/A

Orlanda(S): Mano Politinė Biografija

Orlanda(S): Mano Politinė Biografija

1928 m. Virginia Woolf parašė romaną „Orlanda(s)“ – pirmąjį literatūros kūrinį, kurio pagrindinis veikėjas viduryje istorijos pakeičia lytį. Praėjus šimtmečiui, translytis rašytojas ir aktyvistas Paulas B. Preciado nusprendžia nusiųsti Virginiai Woolf kino laišką: jos Orlanda(s) nebėra tik fikcija – jis gyvena gyvenimą, kokio ji negalėjo įsivaizduoti. Preciado surengia kastingą ir suburia 26 šiuolaikinius translyčius ir nebinarinius asmenis nuo 8 iki 70 metų, kurie šiandien įkūnija Orlandą. N-16Filmas prancūzų kalba su lietuviškais ir angliškais subtitrais.In French with Lihutanian and English subtitles.Atliepdama į šių metų „Sirenų“ klubo kryptį, kino leidybos kompanija „Taip toliau“ programai pasiūlė tarptautinės šlovės sulaukusį, tačiau Lietuvą iki šiol aplenkusį filmą – Paul B. Preciado „Orlanda(s): mano politinė biografija“. Geriau žinomas kaip kūno politikos ir lyčių studijų tyrėjas, rašytojas, filosofas bei kuratorius, Preciado buvo pakviestas sukurti filmą apie savo lyties transformaciją. Iš to gimė kino laiškas Virginiai Woolf, kuriame pranešama žinia, kad jos romano „Orlanda(s)“ personažas, viduryje istorijos pakeitęs lytį, šiandien yra tapęs realybe. „Orlanda(s): mano politinė biografija“ – tai netikėtos estetikos, itin performatyvus kūrėjo biografinis esė ir kartu socialinis manifestas. Daugiabalsis metamorfozę išgyvenančių kūnų choras išdidžiai skelbia – šiandien jau daugybė Orlandų gyvena visame pasaulyje.