Keturi 2002 metų „Auksinio gaublio“ apdovanojimai (Geriausia drama, geriausias dramos aktorius R.Crowe, geriausia antro plano vaidmens atlikėja J.Connelly, geriausias scenarijus A.Goldsman).
Vienas rimčiausių pretendentų į 2002 metų „Oskaro“ apdovanojimus.
Pagrindinio vaidmens aktoriui R.Crowe žadamas antrasis iš eilės (pernai “Gladiatorius”) geriausio aktoriaus Oskaras.
Tikrais faktais paremta meistriškai atpasakota matematikos genijaus Džono Forbso Nešo jaunesniojo gyvenimo drama: skausmingas savęs pažinimas ir vos vienas žingsnis skyręs, jį nuo akinančios šlovės iki negailestingos ligos...
Neturtingoje šeimoje gimęs Džonas dega vieninteliu noru – atrasti tai, ko niekam niekada iki jo dar nepavyko atrasti. Talentingas ir ekscentriškas jaunuolis kiekviename žingsnyje ieško to „kažko“, kas galėtų visiškai pakeisti ne tik jo, bet ir visos žmonijos, istorijos, mokslo ir net pasaulio evoliucijos raidą. Džonas savo pastangomis įstoja į universitetą, kuriame dėstytojai pradeda paskaitas nuo vienintelio klausimo: „Tai kuris iš jūsų bus antrasis Einšteinas?“... Tvirto charakterio, neretai stačiokiškas ir aroganitškas jaunuolis betkokia kaina skinasi kelią į mokslo elitą ir pagaliau jam pavyksta atrasti tai, ko garsiausi matematikai ieškojo pusantro šimto metų.
Įgijęs tarptautinį mokslininkų pripažinimą matematikas Džonas gauna tolesnių studijų finanasavimą ir dėstytojo postą, o netrukus juo susidomi ir JAV slaptosios tarnybos. Džono atradimas panaudojamas itin nesąžiningiems ir žiauriems tuo metu vykusio Šaltojo karo tikslams - priešo kodų dešifravimui, kuris lėmė daugybės žmonių tragiškus likimus ir net mirtis. Kaip tik tuo pat metu Džonui ima ryškėti negailestingos ligos – paranojinės šizofrenijos simptomai...
Šiame sudėtingame ir painiame gyvenimo etape Džonas atranda dar vieną naują ir labai nepažįstamą studijų objektą - meilę. Ją vyriškiui pristato žavi fizikos studentė Alisija. Netrukus ji tampa Džono žmona ir pačia ištikimiausia jo gyvenimo palydove... be abejo, neskaitant vilties ir begalinio pasitikėjimo savimi, padėjusių įveikti beveik visus palaužiančią ligą...
Tik 1994 metais, po daugybės sukrečiančių įvykių pasaulyje ir po dešimtmečius trukusios kovos su liga Džono Forbso Nešo matematiniai atradimai buvo įvertinti Nobelio taikos premija. Jie taip pat įtakojo derybas dėl pasaulinės prekybos, JAV darbo įstatymus ir net perversminius atradimus evoliucinėje biologijoje.
Iki šiol Princote gyvenantis ir dirbantis tikrasis Džonas Forbsas Nešas istorijoje išliks kaip nuostabios širdies, ir ne mažiau nuostabaus proto žmogus.