Vaikystėje Imbi Paju, estų dokumentinių filmų režisierę, pažadindavo motinos košmarai. Vėliau baisūs sapnai buvo nutildyti ir apgaubti užmaršties šydu. Kai Estija 1991 m. atgavo nepriklausomybę ir visuomenė tapo atviresnė, į dienos šviesą buvo ištraukti jos motiną slėgę prisiminimai.
Istorija, pasakojama dvynių Aino ir Vaike, atskleidžia stalinistinio teroro baisumus bei lagerių gyvenimą, kuris buvo tapęs daugelio estų likimu. Apie mintyse vis iš naujo išgyvenamus patyrimus seserys pasakoja gyvai ir jaudinančiai, kartais - šaltakraujiškai. Archyviniai filmai, fotografijos ir piešiniai susipina su blogu sapnu ir prisiminimais. Nors seserys stengiasi pabėgti, jie atgyja iš naujo.