Antano Škėmos to paties pavadinimo pjesės pagrindu.
1940 metų vasara, Lietuvą jau okupavo sovietai. Tardymo pogrindžiuose nervingai rūko tardytojas Pijus, kitose patalpose susipažįsta du areštuotieji – kunigas Antanas ir dar tik besiorganizuojančio antisovietinio pogrindžio vadas Kazys. Atsitiktinai Pijus ir Kazys mokėsi toje pačioje klasėje, atsitiktinai mylėjo tą pačią Eleną, tapusią Kazio žmona. Taigi, yra ir asmeninio keršto galimybė. Pijui girtuokliaujant, kenčiant nuo košmariškų sapnų, tardymas vis neprasideda. Suimtųjų kameroje atsiranda kažkoks apdaužytas Pranas, irgi – Kazio pažįstamas. Iš tiesų jis – specialius NKVD mokslus Maskvoje praėjęs provokatorius. Į pastatą atvežama elegantiška Elena. Pranas, intriguojantis dėl Pijaus vietos saugume, paskiria „psichologinį“ informacijos plėšimo iš plieninio Kazio būdą: Eleną prievartauja surišto, verčiamo žiūrėti vyro akivaizdoje. Neištvėręs Pijus nušauna Kazį, o paskui ir Praną. Elena miršta ant negyvo vyro peties šventvagiškai dailioje mizanscenoje, Pijus lieka vienut vienas, pro pusrūsio langelį matyti pravažiuojantis NKVD sunkvežimis su tvarkingai jame susodintomis vienuolėmis.
6.4
60
90%
