Po eilinio koncerto mažo miestelio kultūros namuose, Pankas apsvaigęs lipa į sceną, o po to praleidžia naktį jos užkulisiuose. Paryčiais pramerkęs akis, jis pamato šalia sėdinčią ir į jį spoksančią mažą mergaitę. Didžiausiai Panko nuostabai, mergaitė prisistato esanti jo dukra.
Nors Pankas tai priima kaip nevykusį pokštą, tačiau, priversti aplinkybių, šie du vienas kitam svetimi žmonės kartu leisis į kelionę, kuri ne tik visiems laikams pakeis šių dviejų pasimetusių sielų likimus, bet ir leis iš naujo įvertinti gyvenimą, atrasti džiaugsmą bei artimus žmones.