Filmas nukelia į septintąjį dešimtmetį, kai Izraelį užplūdo didžioji Maroko imigrantų banga. Ekonominiai pabėgėliai įsikuria mažame miestelyje Negevo dykumos pakraštyje. Butelių gamykla - vienintelis jų pragyvenimo šaltinis, nes kitų įsidarbinimo alternatyvų čia nėra. Netrukus jų gretas papildo ir ne tokia gausi indų bendruomenė, kuri taip pat ieško laimės dykumų krašte. Izraelio vyriausybės nurodymu, jie priversti gyventi greta vienas kito, nors jų kalba ir papročiai skirtingi.
Bet koks mėginimas apginti savo kultūrinį identitetą, sukelia įtampą tarp indų ir marokiečių. Tačiau skirtingas stovyklas sujungia dviejų paauglių – Saros ir Nikole draugystė. Jos dalijasi savo mergaitiškomis paslaptimis ir naujo gyvenimo svajonėmis, nepaisydamos įsisenėjusio šeimų konflikto. Pamažu harmonija ir supratimas įsivyrauja apleistoje, bet labai vaizdingoje vietovėje.
Filmas “Pasaulio pabaigoj – į kairę” pelnė žiūrovų simpatijų prizą kino festivalyje Taorminoje (Italija) ir buvo vienas lankomiausiu Izraelyje.