1942-ieji, Paryžiaus teatralų pasaulis. Aktorė Marion Steiner pradeda vadovauti Monmartro teatrui, nes jos vyras žydų kilmės vokietis, privalėjo atsistatydinti. Savo pirmajam spektakliui ji pasirenka norvegų autoriaus pjesę, kurią turėjo statyti jos vyras. Jis,negalėjęs išvykti iš Paryžiaus, slepiasi kambariu paverstame rūsyje.Iš ten jis stebi visus, į teatrą ateinančius žmones ir prižiūri pjesės statymą.
Filmas apdovanotas „už geriausią filmą, geriausią režisūrą, geriausią muziką, geriausią garsą, geriausią montažą ir geriausias dekoracijas, geriausią operatoriaus, geriausią aktoriaus, geriausią aktorės darbą”.