Baimės pojūtį generuojantys sadistiniai siaubo trileriai mėgaujasi paklausa, o geriausi gąsdinimo atrakcionai visuomet suvilioja daugybę smurto fanų. Sapnų maniako Fredžio Kriugerio tėtušis ir siaubo trilerio žanro klasikas Wesas Cravenas sumanė perdaryti savo debiutinį kontraversiškąjį filmą, kuriam jis įkvėpimo sėmėsi iš Ingmaro Bergmano šedevro "Nekaltas pavasaris", serijinio žudiko Charleso Mansono nusikaltimų ir XIII amžiaus folklorinės baladės. Šokoterapiniai seansai epizodiškai JAV kino teatruose vyko 1972 metais ir išprovokavo nemažai pasipiktinimo protestų. Šiuolaikinius šiurpalų žiūrėtojus kerštingųjų žudynių maratonas aplenkė, tad jiems bus suteikta galimybė sudalyvauti kruvinoje spartakiadoje.
Legenda byloja apie dvi merginas, kurios pateko į iš kalėjimo pasprukusių žiauruolių gaujos spąstus. Išprievartavę, nukankinę ir nužudę vieną auką chuliganai suranda prieglobstį artimiausiuose namuose, nežinodami, kad jie priklauso nukentėjusios merginos tėvams. Kai pastarieji išsiaiškina žudikų asmenybes, negaišdami nei minutės laiko pareiškimams policijai, nuprendžia surengti asmeninį teismą ir negailestingai atkeršyti išgamoms. Neabejotina, kad panašaus siužeto užtenka bet kokiam siaubo trileriui, kurio autoriams belieka pasitelkti liguistą vaizduotę ir parodyti kuo daugiau šiurpių vaizdų. Tokiam filmui nereikia net garsių aktorių, nes šis žanras žiūrovus vilioja ne pavardėmis, bet šokiruojančiu turiniu.
Pietų Afrikoje nufilmuotoje ir baimės atmosferą kuriančiais garsais pripildytoje siaubo dramoje graikų režisierius Dennis Illiadis dar kartą atskleidžia nenuspėjamas žmogaus sielos tamsybes. Jis mėgina vizualiai apžaisti šeimos skausmą, baimę, keršto troškimą, sadistišką įniršį ir atgailą už nuodėmes, bet viską suveda į ciniškas, žiaurias ir sadistiškas skerdynes, kurias patartina žiūrėti tik "Pakelės namų", "Veidrodžių" ir "Pjūklo" treniruotes ištvėrusiems stiprių nervų savininkams.
6.6
8%
66
