Fabriko darbuotoja Hana gyvena viena savo tuščiame bute, nešioja klausos aparatą ir mažai bendrauja su aplinkiniais. Jai tenka išeiti priverstinių atostogų. Jų metu moteris susiranda slaugės darbą ir ima prižiūrėti Džozefą, kuris apdegė dirbdamas naftos platformoje ir laikinai neteko regėjimo. Ant platformos daugiau beveik niekas negyvena, tik virėjas, okeanologas ir dar keletas žmonių. Iš pradžių Hana nieko apie save neatskleidžia, net savo tikrojo vardo, tačiau ilgainiui pradėjęs jai patikti Džozefas pamažu sugriauna tylos sieną.














Ragautojos
Le assaggiatrici
1943-ųjų ruduo. Rosa, bėgdama iš bombarduojamo Berlyno, pasiekia mažą, atokų kaimelį, kuriame gyvena jos uošviai. Čia ji tikėjosi sulaukti karo pabaigos ir iš fronto grįžtančio vyro. Tačiau vieną rytą į duris pasibeldžia esesininkai ir Rosai tenka keliauti į slaptą Adolfo Hitlerio bunkerį – Vilko irštvą. Kartu su dar devyniomis išbadėjusiomis moterimis, ji yra priversta ragauti fiureriui paruoštus patiekalus, taip tapdamos Hitlerio ragautojomis. Kiekvienas kąsnis gali būti paskutinis. Alkis, nuolatinė mirties grėsmė ir nežinomybė daro savo – tarp ragautojų mezgasi sąjungos, gimsta draugystės bei slaptos taisyklės. Tačiau Rosa nuo pat pradžių supranta: norint išgyventi, gali nepakakti tik laikytis kartu – teks priimti sprendimus, kuriems ji nėra pasirengusi.